- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Vakarų atėjusi mada sudarinėti vedybų sutartis, panašu, gali tapti itin geru dokumentu, žinoma, kartais ir ginklu, kai meilė ir taika namuose baigiasi ir tenka dalytis daiktus per skyrybas. Beje, šis dokumentas pasitarnauja ir ne tik per skyrybas. Apie vedybų sutartis LNK kalbėjo advokatė Renata Cibulskienė.
„Tai yra sutartis tarp sutuoktinių ar būsimų sutuoktinių, kurie norėtų kažką pakeisti ir savo turtinius klausimus reglamentuoti kitaip nei numato įstatymas. Įstatymas numato, kad viskas, ką sutuoktiniai įgys po santuokos, bus bendras turtas. Tam tikrais atvejais jie gali įgyti ir asmeninį turtą, bet bendra taisyklė – kiekvienas turtą turi lygiomis dalimis. Pakeisti galima daug ką – susitarti, kad po santuokos sudarymo turtas bus atskiras, o ne bendras. Galima susitarti, kad viskas, kas buvo atskira iki santuokos, taps bendras turtas. Galima susitarti, kad po santuokos sudarymo sutuoktiniai galės turtą įgyti bendrąja daline nuosavybe, t. y. nebūtinai lygiomis dalimis. Galima pasirinkti skirtingo turto rūšiai skirtingą turto režimą“, – aiškino R. Cibulskienė.
Nors vedybų sutartys Lietuvoje – jau kone 20 metų, šia paslauga lietuviai aktyviau pradėjo naudotis tik prieš penkerius metus.
„Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet, kad jos (vedybų sutartys – red. past.) populiarėja, tai tikrai. Šiaip vedybų sutartys pas mus egzistuoja 20 metų, tačiau tik pastaruosius penkerius metus jaučiasi, kad jaunimas prieš santuoką nori sudaryti tokias sutartis, taip pat ir žmonės, esantys santuokoje 10–20 metų, sugalvoja, kad nori kažką pakeisti, kitaip sureglamentuoti“, – komentavo advokatė.
Yra ir moralinis aspektas – juk tuokiantis prisiekiama būti kartu, kol mirtis išskirs, o vedybų sutartis kai kam gali reikšti nepasitikėjimą ar piktus kėslus.
„Kaip žmonės turėtų kalbėti apie viską santuokoje, tame tarpe apie bendrą biudžetą, kaip tvarkys finansus, lygiai taip pat jie turėtų kalbėti apie tai, koks bus jų turtinis režimas, koks turtas bus bendras, atskiras. Jau geriau tuos lūkesčius iškart aptarti ir pasistengti, kad jie būtų patenkinti nei po to staigiai suprasti, kad viskas yra ne taip, kaip galvojai iki šiol“, – teigė R. Cibulskienė.
Kadangi nežinome, kas bus ateityje, vedybinėje sutartyje nebūtina visko įvardinti labai tiksliai. Galima paprasčiausiai aptarti bendras gaires.
„Galima aptarti bendrus principus. Jeigu kalbama apie povedybinę sutartį, kai žmonės jau yra santuokoje, ta sutartimi turtą galima pasidalinti, galbūt išspręsti, kad verslas, kurį vienas turi, bus tik jo, o kitas galbūt už tai gaus kažkokią kompensaciją, jeigu santuoka nutrūktų. Galima daug ką sugalvoti“, – sakė R. Cibulskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tikrai naudinga, nes kyla daug mažiau ginčų, kai yra vedybinė sutartis. Žmonės yra aptarę, išdiskutavę tam tikrus klausimus ir turi supratimą, koks tas turtas yra ir jiems neatsiranda siurprizų santuokos nutraukimo metu“, – aiškino advokatė.
Vedybų sutartimi visų ginčų išspręsti tikriausiai nepavyks.
„Vedybų sutartis yra skirta turtiniams klausimams. Jeigu mes galvojame, kad būtų galima kažkaip reglamentuoti neturtinius klausimus, tai jau yra sudėtingiau. Galima sureglamentuoti išlaikymą tarp sutuoktinių, tačiau vaikams skiriamą išlaikymą, turbūt, būtų sudėtinga sureguliuoti tokia sutartimi, nes išlaikymo klausimas sprendžiamas tada, kai jau reikia to išlaikymo ir mes negalime į ateitį nuspręsti, kiek kokiam vaikui reikės to išlaikymo“, – teigė R. Cibulskienė.
Vedybų sutartimi galima palengvinti ne tik skyrybų klausimą, bet ir kitus finansinius sutuoktinių niuansus.
„Skyrybos yra viena nedidelė dalis, ką galima toje sutartyje reglamentuoti, o galima apie tai išvis nekalbėti. Yra daugybė situacijų. Galbūt žmonės dar iki vedybų turi turto, skolų, verslus ir tuos klausimus būtų gerai išspręsti. Jeigu yra vaikų iš praeitos santuokos, kuriems reikalingas išlaikymas ir sudarius naują santuoką tas išlaikymas gali būti išieškomas tiek iš vieno, tiek iš kito [sutuoktinio] atlyginimo. Tokius klausimus galima apspręsti vedybų sutartyje“, – vardijo R. Cibuskienė.
Vedybines sutartis sudaro tiek jauni žmonės, tiek vyresni.
„Jaunimas yra labiau linkęs ateiti, pasitarti ir sudaryti ikivedybines sutartis. Jei planuoja santuoką, tai apsprendžia, kokį norėtų turėti turtinį režimą. Ateina ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie kažkurį laiką yra santuokoje ir supranta, kad jiems ne visiškai tinka tas režimas, kurį jie turi pagal įstatymą, bet nori prisitaikyti pagal savo poreikius ir esamą situaciją“, – sakė R. Cibulskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų9
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...