Didesnė teisinė galia
Nors iš pirmo žvilgsnio vekselis ir skolos raštelis gali atrodyti panašūs, teisiškai tai skirtingi dokumentai.
Skolos raštelis – paprastai įformintas civilinis susitarimas, kuriuo vienas asmuo (skolininkas) patvirtina, kad gavo iš kito asmens (kreditoriaus) tam tikrą sumą pinigų ir įsipareigoja ją grąžinti sutartomis sąlygomis. Vekselis yra griežtai reglamentuotas vertybinis popierius, turintis aiškiai apibrėžtą formą ir privalomus rekvizitus. Vekselį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Taigi, vekselis turi didesnę teisinę galią ir yra daug veiksmingesnis.
Vekseliai – didesnėms skoloms
Pasirinkimas – vekselis ar skolos raštelis – priklauso nuo to, kiek pasitikėjimo yra tarp šalių. Jei skolinama šeimos nariams, draugams, skolos raštelis gali būti tinkamesnis kaip mažiau agresyvus dokumentas. Be to, skolos raštelyje galima plačiau aprašyti grąžinimo sąlygas, delspinigius ar kitus susitarimus, kurių vekselyje (dėl jo griežtos formos) geriau nenaudoti. Vis dėlto skolos raštelį geriau naudoti įforminant nedideles skolas, o skolinant daugiau vertėtų rinktis vekselį.
Turint vekselį, nebereikia kreiptis į teismą, kad skola būtų išieškoma priverstine tvarka. Tai neginčytinas skolos dokumentas ir būtent todėl pasirašyti vekselius reikia labai apdairiai – tik atidžiai perskaičius ir gerai išsiaiškinus visus galimus padarinius.
Ką nurodyti skolos raštelyje
Kai norima užfiksuoti skolinius įsipareigojimus tarp draugų, kaimynų ar pažįstamų, vietoj skolos raštelio naudingiau pasirašyti paprastąjį vekselį. Jeigu pinigai negrąžinami sutartu laiku, vekselis padeda išvengti bylinėjimosi procedūrų ir teismo išlaidų, o skolos raštelis viso labo yra tik pagrindas kreiptis į teismą. Be to, skolos raštelis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos ne visi žino. Skolos raštelyje turi būti nurodytos ne tik paskolos sąlygos, bet ir patvirtinta, kad paskolos davėjas sumokėjo paskolos gavėjui pinigus raštelio pasirašymo dieną.
Ką nurodyti vekselyje
Vekselį, kaip ir skolos raštelį, galima ranka surašyti ant paprasto popieriaus lapo – svarbiausia, kad jame būtų visi septyni rekvizitai, kuriuos įtvirtina Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnis. Tai žodžiai „paprastasis vekselis“, besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą, mokėjimo terminas, mokėjimo vieta, asmens pavardė arba pavadinimas įmonės, kuriai turi būti sumokėta, vekselio išrašymo vieta ir data, paprastąjį vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) parašas. Ypač atidžiai vekselio rekvizitus turėtų patikrinti kreditorius (vekselio gavėjas), nes trūkstant kurio nors rekvizito notaras negalės išduoti vykdomojo įrašo skolai išieškoti.
Vekselyje nereikėtų rašyti nebūtinų rekvizitų, pavyzdžiui, asmens kodų, nes rašydami daug skaičių žmonės neretai padaro klaidų. Jeigu nesutampa vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma, pagal įstatymą galioja žodžiais įrašyta suma. Kai vekselyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma.
Kai baigiasi terminas
Suėjus mokėjimo terminui, kreditorius per keletą dienų turi išsiųsti vekselio davėjui pranešimą, kad jis privalo sumokėti skolą. Jeigu ir tada neatsiskaitoma, ilgai nedelsiant reikėtų kreiptis į notarą, kuris išduoda vykdomąjį įrašą skolai išieškoti. Tokį dokumentą pateikus antstoliui, pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.
Vekselyje pravartu detaliai nurodyti, kokia konkreti prievolė ar skola užtikrinama pasirašomu dokumentu. Tai padeda išvengti galimo kreditorių piktnaudžiavimo, nes pasitaiko atvejų, kai reikalaujama tą pačią skolą sumokėti du kartus: pagal kokią nors anksčiau pasirašytą sutartį ir pagal tai pačiai pinigų sumai išduotą vekselį. Sumokėjus skolą pagal vekselį, iš vekselio turėtojo (kreditoriaus) derėtų pareikalauti atitinkamo pakvitavimo, patvirtinančio, kad prievolė jau įvykdyta.
Kur slypi pavojai
Didelis pavojus – pasirašyti nepažįstamų asmenų siūlomus dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip vekseliai. Pavyzdžiui, net ir turint nesumokėtų skolų už komunalines paslaugas, nevertėtų jokių siūlomų įsipareigojimų pasirašyti namuose. Gali būti, kad komunalinių paslaugų įmonės darbuotojo pažymėjimą parodęs asmuo iš tiesų nėra tos įmonės atstovas, o tik juo apsimetantis sukčius. Todėl geriausia nuvykti į pačią paslaugų teikimo įmonę, vietoje pasitikslinti susidariusios skolos dydį ir tik tada, jeigu reikia, pasirašyti vekselį.
Kada neverta pasirašyti vekselio
Nusprendus įforminti paskolą vekseliu, naudinga pasikonsultuoti su vietos antstoliu. Antstolis turi skolų išieškojimo pagal vekselius patirties, todėl abiem vekselį pasirašančioms pusėms galėtų geriausiai patarti, kaip kvalifikuotai surašyti vekselį ir išsamiau paaiškinti visus galimus padarinius. Tai apsaugos skolininką ir kreditorių nuo nepageidaujamos rizikos.
Vekselių nepatartina pasirašyti tais atvejais, kai skolinamos labai didelės pinigų sumos. Atėjus skolos išieškojimo laikui, skolininkas gali visai nebeturėti turto, iš kurio būtų galima atlygint skolą. Todėl dideles skolas vertėtų įforminti notaro patvirtintais sandoriais, kuriuos siūlytina užtikrinti turto įkeitimu.
Svarbi sąlyga: jeigu paskolos suma viršija 3 tūkst. eurų ir sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Kada atsirado vekseliai
Pirmieji vekselių prototipai pasirodė dar senovės Babilono laikais, kaip nurodyta Hamurabio kodekse – apie 1750 m. pr. Kr. Šiame teisės dokumente skolos grąžinimo terminai ir atsiskaitymas buvo apibrėžti raštu. Tai ankstyviausias užfiksuotas atvejis, kai skolos sutartys buvo formalizuotos (įteisintos raštu) ir reglamentuotos įstatymais.
Europoje vekseliai pradėjo plisti tik XII–XIII a. Jie atsirado kaip būdas palengvinti prekybą tarp skirtingų regionų ir šalių.
XIX a. pr. vekseliai įsitvirtino kaip svarbi finansinė priemonė visame pasaulyje. Didžioji Britanija priėmė Vekselių aktą (angl. Bills of Exchange Act), kuris tapo pavyzdžiu daugelio kitų šalių teisiniams reglamentams. Šiais laikais vekseliai naudojami ne tik fiziniu, bet ir elektroniniu formatu, ypač po 2000 m., kai JAV buvo priimtas Elektroninių parašų įstatymas.
Lietuvoje vekseliai išpopuliarėjo tarpukariu. Jie buvo naudojami verslui finansuoti, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, kaip kredito priemonė. Tarpukario Lietuvoje veikė įstatymai, kurie apibrėžė vekselio formą ir turinį. Populiarus buvo įsakomasis vekselis, kurio taikymas užsienio prekyboje suteikdavo galimybę palengvinti tarptautinius atsiskaitymus.
Šiandien Lietuvoje vekselius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vekselių įstatymas, nustatantis aiškias taisykles dėl jų išdavimo, naudojimo ir vykdymo.
Vekseliai yra universali ir ilgalaikę istoriją turinti finansinė priemonė. Jie nuėjo kelią nuo paprasčiausių skolų raštų, naudotų Babilone, iki sudėtingų elektroninių sistemų, kurios taikomos šiandien. Nesvarbu, ar tai būtų Renesanso Italija, ar šiuolaikinė Lietuva – vekseliai vis dar yra svarbi ekonomikos ir finansų sistemos priemonė.
Parengta pagal pinigumuziejus.lt inf.
Naujausi komentarai