Verslas be migrantų darbo rinkoje gali tapti nefunkcionalus: problemą sprendžia ir Vyriausybė

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius sako, kad Vyriausybė privalo svarstyti apie migrantų įdarbinimo procedūrų palengvinimą – jos esą turėtų būti bent jau ne griežtesnės nei pas kaimynus. Verslo atstovas taip pat tikina, kad darbo jėga iš užsienio yra būtina, kad nesutriktų verslo funkcionavimas.

Migrantai, kurių poreikį R. Varkulevičius skaičiuoja dešimtimis tūkstančių, Lietuvos darbdaviams esą yra būtini, kad nestrigtų įvairių verslo sričių veikla.

„Lietuvai tikrai nereikia milijono ar pusės milijono žmonių, kurie migruotų į Lietuvą papildyti darbo rinką. Jie skaičiuojami galbūt dešimtimis tūkstančių, bet tie žmonės yra būtini, kad mes galėtume užtikrinti verslo funkcionavimą: nuo transporto sektoriaus iki pramonės. Galų gale, tas pats turizmo sektorius ir kiti, kurių negalime užpildyti savo darbuotojais“, – kalbėjo verslo atstovas.

Vienas verslo bendruomenės siūlymų, pašnekovo teigimu, būtų leisti Lietuvoje studijas baigusiems užsieniečiams pasilikti ir savo kompetencijas pasiūlyti Lietuvos darbo rinkai. Kiti darbdavių pasiūlymai susiję su biurokratinių procedūrų lengvinimu.

„Labai svarbus aspektas, kad mes galėtume greičiau priimti sprendimus nuo konsulinių procedūrų iki visų patikrinimų dėl surasto darbuotojo atsivežimo į Lietuvą“, – pažymi R. Varkulevičius. Jis patikina, kad atvykstantys užsienio specialistai nėra pigesni – jų tiesiog reikia.

„Dažnai klausimas kyla, ne kiek reikia mokėti, bet tiesiog, kad nėra toje vietoje specialistų: nuo vairuotojų iki visų sričių specialistų. Suvirintojų, elektrikų, statybininkų ir panašiai“, – tęsė LPPARA prezidentas.

Diskutuojama specialioje darbo grupėje

Klausimui spręsti Vyriausybėje į pirmuosius susitikimus gruodį rinkosi speciali darbo grupė. Jai vadovauja Vyriausybės kanclerės pirmasis pavaduotojas Rolandas Krisčiūnas. Darbo grupės nariai suformuluotus pasiūlymus teiks Ministrų Kabinetui svarstyti.

R. Varkulevičius tikisi panašių ir ne tokių sudėtingų darbuotojų iš užsienio įsivežimo sąlygų kaip ir kaimyninėse šalyse.

„Labai tikimės, kad darbo grupė pateiks rekomendacijas Vyriausybei dėl migracijos palengvinimo. Neprašome kažkokių ypatingų sąlygų – jos bent jau turėtų būti ne blogesnės nei mūsų kaimyninėse valstybėse“, – Eltai pažymėjo R. Varkulevičius.

Gruodį darbo grupė buvo susitikusi dukart. LPPARA vadovas atskleidė, kad nors darbų pradžia buvo numatyta lapkritį ir kiek vėlavo, esminiai sprendimai jau suformuoti, o suinteresuotos institucijos sutarimą rado.

„Pagal pasiūlymus, kurie ten formuojami, jau matyti pagrindinės gairės. Ir Migracijos tarnyba, ir Užsienio reikalų ministerija dėl konsulinių procedūrų, ir kitos organizacijos – jau yra viskas“, – tikina R. Varkulevičius.

„Jau yra viskas surašyta į tam tikrą lentelę dėl sprendimų, dėl dokumentų ar tvarkų pakeitimo“, – sako jis ir priduria, jog dabar svarbiausia darbo grupėje pasiektą konsensusą kuo greičiau pateikti Ministrų Kabinetui svarstyti.

„Tiesiog reikia, kad tai greičiau atsirastų Vyriausybei ant stalo dėl konkrečių nutarimų ir jų priėmimo. Laikas nelaukia“, – pažymi R. Varkulevičius.

Migrantų įdarbinimo procesas neatitinka šiandienos lūkesčių

Kaip Eltai yra sakiusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, dirbančių migrantų atsiranda, tačiau įdarbinimo procesą dažnai itin apsunkina biurokratinės priežastys.

Jų įdarbinimu rūpinasi Migracijos departamentas ir Užimtumo tarnyba, kurių kuruojamos procedūros, E. Leontjevos teigimu, turi daug reikalavimų, abiejų institucijų funkcijos neretai dubliuojasi, o tai stabdo procesą.

Anot ekspertės, Užimtumo tarnyba visų pirma turi patikrinti, ar norinčio įsidarbinti asmens įgyta kvalifikacija atitinka reikalavimus ir yra trūkstamų profesijų sąrašuose, dar privalo užtikrinti, kad kandidatas turėtų reikiamą patirtį, kompetencijų bei žinių, padėsiančių įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje.

Anot jos, reikalauti, kad kandidato iš užsienio kvalifikacija idealiai atitiktų visus reikalavimus nėra modernu, kai verslas patiria tokį didžiulį darbo jėgos trūkumą. Migrantų įdarbinimo procesas gali trukti nuo dviejų mėnesių iki pusės metų. Tokios trukmės procesas, E. Leontjevos teigimu, priverčia darbuotojus pasirinkti kitas šalis.

„Kai į žmogų kreipiasi Lenkijos darbdavys, kuris gali padaryti visas procedūras per mėnesį, dažnai, ką ir akcentuoja Lietuvos ūkio subjektai, kol jie pildo formas dėl darbuotojo, jis jau būna įsidarbinęs Lenkijoje“, – sakė E. Leontjeva.

E. Leontjeva teigė, kad sprendimų, kaip paspartinti migrantų įdarbinimo procesą, yra, ir valstybės institucijos neturėtų imtis papildomų procedūrų.

„Reikėtų pripažinti, kad mes stokojame žmonių, todėl stokojame ir darbo rankų. Nuo pripažinimo galima ieškoti konkrečių sprendimų: atsisakyti dubliavimo tarp Migracijos ir Užimtumo tarnybų, darbo rinkos poreikio vertinimo, darbuotojų atrankos pagal sąrašą, kalbos barjero“, – sakė E. Leontjeva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

simonas b1b1agalv15

simonas b1b1agalv15 portretas
rekviem lietuvos nepriklausomybei,prašiko didieji kunigaikščiai didziąją kunigaikštystę prašiks spekuliantai ir respubliką

Antanas

Antanas portretas
Lietuviai aptingo. Jau dirbti nebėra kam.

O su ju darbu

O su ju darbu portretas
taps nefunkcionali Valstybe. Betgi visais laikais aukotos net imperijos,vardan saujos godziu vergvaldziu...
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių