„Kvota baigėsi rugsėjo mėnesį, tai jau vien šiais metais mes skaičiuojame, kad tas kvotos pasibaigimas (...) nesukūrė Lietuvai potencialiai apie 100 mln. BVP. Tai labai ekonominiai skaičiavimai ir dėl jų galima diskutuoti, bet tas skaičius gali siekti net ir iki 150 mln. eurų tuo blogiausiu scenarijumi“, – spaudos konferencijoje „Kiek Lietuvai kainuos nepagrįstas migracijos ribojimas“ antradienį sakė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
„Kalbant apie 2027 metų scenarijų, remiantis prielaidomis, jeigu niekas nesikeis ir jeigu mes visiškai apribotumėm tą kvotą, tai mes kalbam apie skaičių, kuris sudarys apie 0,5 mlrd. eurų neaugančio BVP“, – pridūrė ji.
Pagal LPK, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pristatytą scenarijų, jei į darbo rinką nepatektų reikalingi darbuotojai, tai taip pat reikštų apie 20–25 mln. eurų mažesnių tiesioginių viešųjų įplaukų šiemet ir apie 90 mln. eurų – 2027 metais.
Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, Lietuvos banko (LB) duomenimis, darbingo amžiaus užsienio piliečių skaičiaus ir jų užimtumo pokytis 2019–2024 metais apie 45 proc. didino viso Lietuvos realiojo BVP prieaugį.
Kada išeidavo sprendimai ar kvotos atsiradimas, ar kitokie reguliavimai, mes sakėm: viskas ok, mes sutinkame žaisti pagal sąlygas, kurias nustato valstybė, mums tiktai reikia žinoti tas sąlygas, ir tos sąlygos neturi labai dažnai keistis.
LVK prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad verslas neprieštarauja kontroliuojamai migracijai ir laikosi valstybės nustatytų taisyklių, tačiau reikalauja aiškios ir ilgalaikės migracijos strategijos, nes užsienio darbuotojai yra svarbūs darbo rinkai.
„Mes visą laiką buvome tie, kurie sakome, kad migracija turi būti kontroliuojama, reguliuojama. Ir vienaip ar kitaip, kada išeidavo sprendimai ar kvotos atsiradimas, ar kitokie reguliavimai, mes sakėm: viskas ok, mes sutinkame žaisti pagal sąlygas, kurias nustato valstybė, mums tiktai reikia žinoti tas sąlygas, ir tos sąlygos neturi labai dažnai keistis“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Romanovskis.
„Deja, šiuo momentu, mes galime konstatuoti, kad labai aiškios migracijos strategijos Lietuva neturėjo. Šiuo metu ar Lietuva turi migracijos strategiją? Taip, neturi. Nes mes net girdime, Vyriausybėje yra labai skirtingos nuomonės – nuo siūlymų iš viso atsisakyti kvotų sistemos iki nieko nekeisti ir palikti tą pačią sistemą“, – pridūrė jis.
Daugiausiai užsieniečių – transporto sektoriuje
Pasak TTLA generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, šalies transporte šiuo metu dirba daugiausiai trečiųjų šalių piliečių – apie 80 tūkst. vairuotojų, kurie nėra „pigi darbo jėga“.
„Tai reiškia, kad šių asmenų sukuriama pridėtinė vertė yra ne tik sumokami mokesčiai ir įmonių uždirbamas pelnas, nuo kurio taip pat mokami mokesčiai. Tie 80 tūkst. vairuotojų faktiškai sukuria darbo vietas dar 60 tūkst. mūsų tautiečių, lietuvių. Tai gerai apmokamos, aukštos pridėtinės vertės darbo vietos“, – spaudos konferencijoje sakė P. Drižas.
Anot jo, transporto verslas investuoja į darbuotojų atranką kilmės šalyse ir užtikrina valstybės saugumą: „Mūsų sektoriaus yra vienareikšmiška žinutė visuomenei, kad saugumas yra svarbiausia, bet negalima šituo elementu vadovaujantis riboti ar uždaryti apskritai trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą.“
Savo ruožtu Panevėžio metalo apdirbimo grupės „Metalistas Group“, kurioje dirba apie 100 žmonių, iš kurių ketvirtadalis – užsieniečiai, vadovas Mantas Gudas sakė, kad įmonė rinktųsi vietinį darbuotoją, tačiau reikalingų specialistų rinkoje tiesiog nepakanka.
M. Gudo teigimu, įdarbinant užsieniečius įmonei papildomai kainuoja atranka, dokumentai, kelionės, apgyvendinimas, mokymas ir integracija, tačiau jis pabrėžia, jog problemą reikia spręsti sistemiškai.
„Žmonių išeina dvigubai daugiau iš rinkos negu ateina, tiek dėl švietimo sistemos neatitikimo realiems rinkos poreikiams, ir dėl šitų visų veiksnių mes einame į situaciją, kuri aštrėja ir tikrai nebūtų prasminga strategija, kai kiši galvą į smėlį ir ignoruoji šitą problemą, nes ją reikia sistemingai, nuosekliai ir kuo greičiau spręsti“, – aiškino M. Gudas.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną beveik 227 tūkst. užsieniečių turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, iš jų darbo pagrindu – apie 108 tūkst. (metų pradžioje – apie 175 tūkst.).
Iš 227 tūkst. užsieniečių Ukrainos piliečių yra apie 80 tūkst., Baltarusijos – beveik 48 tūkst., Rusijos – 13 tūkst., apie tiek pat – iš Uzbekistano, 9,4 tūkst. – Indijos, 7,4 tūkst. – Tadžikistano.
Kaip skelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiemet patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių kvota naujai atvykstantiesiems dirbti. Migracijos departamento duomenimis, ši kvota buvo išnaudota rugsėjo 7 dieną.
(be temos)
(be temos)