Vietoj to įvairių verslo organizacijų vadovai ragina taupyti viešąjį sektorių, ieškoti būdų skatinti spartesnį ekonomikos augimą, rūpintis investicijų plėtra.
„Verslo bendruomenėje ir pačioje visuomenėje tikrai yra ta baimė, kad einame į naują mokesčių reformą, į naują mokesčių didinimą. Tai tikriausiai sukuria nesaugumo, nerimo jausmą“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Trumpalaikiai sprendimai yra labai pavojingi, nes gali suklysti ir pridaryti žalos. Ekonomika lėtėja, infliacija didėja, dabar kai kurie sprendimai dar labiau didins infliaciją ir mažins verslo norą investuoti, konkurencingumą“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, socialdemokratų, „valstiečių“ ir demokratų suburta speciali darbo grupė antradienį svarstė įvairių mokesčių lengvatų galimą naikinimą arba korekciją, galimus kitų mokesčių pokyčius, alkoholio ir tabako akcizus, tačiau politikai kol kas neatskleidžia konkrečių pasiūlymų.
Iki šiol valdantieji sutarė tik dėl azartinių lošimų papildomo apmokestinimo ir vadinamojo cukraus mokesčio didinimo.
„Atrodo, kad kasame savo ekonomikai duobę. Sprendimai, kuriuos ketinama priimti, turės tik trumpalaikį efektą. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą tai mūsų ekonomikai bus didelis stabdis“, – žurnalistams sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovas Sigitas Gailiūnas.
„Dažnai pakėlus mokesčius mes negarantuojame, kad jų surinksime daugiau“, – spaudos konferencijoje teigė Pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot A. Romanovskio, verslą neramina tai, jog mokesčių pakeitimai svarstomi uždaruose posėdžiuose: „Iš kažkokios juodos dėžės gausime vieną ar kitą sprendimą bei būsime pastatyti prieš faktą.“
Asociacijos „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas ragino rūpintis šalies investicine aplinka, kuriai dažnos mokestinės korekcijos, anot jo, kenkia. Jis taip pat ragino gerinti investicijoms ypač svarbų šalies oro susisiekimą, kuris, anot R. Valiūno, dabar yra prastas.
„Be geopolitinės situacijos mes dar turime mokesčių nenuspėjamumą, kas (nuspėjami mokesčiai – BNS) yra labai svarbu, (blogą – BNS) pasiekiamumą, kapitalo trūkumą“, – žurnalistams teigė R. Valiūnas.
Jo teigimu, valstybė ilgesniu laikotarpiu taip pat galėtų sutaupyti daugiau investuodama į kelius, nes tokiu atveju juos reikėtų rečiau remontuoti.
Darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad užuot didinusi mokesčius valdžia galėtų peržiūrėti nedarbo išmokas ir užsienio darbuotojų įdarbinimą ribojančių kvotų sistemą.
„Turime per dideles paskatas nedirbti šiuo metu ir kvotas, kurios apriboja galimybes atsivežti darbuotojus iš kitų šalių, kurie irgi galėtų prisidėti prie mūsų ekonomikos. Leiskite dirbti bei augti toliau“, – kalbėjo A. Maldutytė.
Raginimai taupyti viešajam sektoriui
A. Romanovskio teigimu, verslas tikisi, jog užuot didinusi mokesčius valdžia galėtų ieškoti konkrečių būdų, kaip taupyti viešojo sektoriaus lėšas.
„Turi pradėti taupyti viešajame sektoriuje ne butaforiškai. Nes kada verslininkai perskaito, kad ministerijos išsimoka antrus atlyginimus, valstybės tarnybos įstatymuose siūlomi papildomi priedai, susidaro toks neteisingumo jausmas, – aiškino A. Romanovskis. – Aiškios to politinės valios nematome.“
S. Gailiūnas pabrėžė dar vieną aspektą – neefektyviai valdomą dalį valstybės nekilnojamojo turto: „Vien 400 mln. eurų kasmet to turto priežiūrai skiriama. Turtą pardavus galėtume surinkti apie 9 mlrd. eurų.
BNS rašė, kad 140 asignavimų valdytojų anksčiau jau sumažininus planuojamas kitų metų išlaidas apie 100 mln. eurų, Finansų ministerija oficialiai kreipėsi į Vyriausybę, siekiant jas apkarpyti dar labiau.
R. Valiūnas savo ruožtu siūlė valdžiai asignavimus biudžetinėms įstaigoms didinti tik joms įrodžius, kaip tai gerins viešąsias paslaugas: „Manau, dauguma įstaigų tokių pasiūlymų nepateiktų ir problema išsispręstų pati.“
2027 metų biudžeto projektą bei galimas mokesčių ir valstybės išlaidų korekcijas trečiadienį toliau svarstys valdančiųjų koalicinė taryba.
Specialiai biudžetui suburta darbo grupė siūlo naikinti ar koreguoti bent penkių mokesčių lengvatas, galbūt keisti automobilių ir kai kuriuos kitus mokesčius, koreguoti Šeimos paketą, papildomai didinti alkoholio ir tabako akcizus ir cukraus mokestį.
Anot grupės narių, sprendimų įtakos biudžetui paletė yra nuo 100 mln. iki milijardo eurų.
Naujausi komentarai