„Kovoti su Rusijos agresija stabdant vilkikų eismą, tačiau neskelbti embargo visoms kitoms transporto rūšims, yra tas pats, kas kovoti su alkoholizmu uždraudžiant konjaką, tačiau leidžiant toliau gerti degtinę“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Edmundas Daukantas.

Lenkijos ministrų kabineto atstovas Piotras Miuleris dar kovo viduryje pareiškė, kad Lenkija kartu su Baltijos šalimis sieks apriboti sunkvežimių judėjimą į Rusiją ir Baltarusiją bei neatmetė galimybės, kad toks sprendimas gali būti priimtas ir be bendro Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimo.

Kovoti su Rusijos agresija stabdant vilkikų eismą, tačiau neskelbti embargo visoms kitoms transporto rūšims, yra tas pats, kas kovoti su alkoholizmu uždraudžiant konjaką, tačiau leidžiant toliau gerti degtinę.

Lietuvos Vyriausybės atstovai BNS Plius Lenkijos siūlymo iki šiol nekomentavo, tačiau antradienį susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrais paraginęs Briuselį visoje ES uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją bei Baltarusiją ir atgal.

Lenkijoje protestuotojai jau maždaug dvi savaites su pertraukomis blokuoja kelią link rytinėje šalies dalyje esančio Koroščino pasienio punkto, reikalaudami uždrausti prekybą su Rusija ir Baltarusija bei spausdami Maskvą nutraukti karą Ukrainoje. Pirmadienį maždaug valandą trukęs protestas buvo surengtas ir netoli Medininkų punkto Lietuvos–Baltarusijos pasienyje.

„Linava“ pasigenda informacijos dėl galimo sienų uždarymo

Pasak Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, transporto ir logistikos verslo bendruomenė su nerimu laukia žinių dėl sausumos sienų su Baltarusija uždarymo.

„Šiuo metu tokie svarstymai vyksta ES atsakingose institucijose. Vežėjus tai neramina, nes per mažai informacijos šiuo klausimu iš atsakingų Lietuvos institucijų. O jos labai reikia tam, kad verslas galėtų ruoštis pokyčiams, planuoti“, – BNS Plius sakė vienas „Linavos“ vadovų.

Anot jo, gerokai sumažėjus krovinių gabenimo krypčių per Baltarusiją ir Rusiją, masiškai ginti tėvynės išvykusių vairuotojais dirbusių ukrainiečių ir nesant galimybės įdarbinti rusus ir baltarusius, Lietuvos transporto verslas ieško vairuotojų kitose  trečiosiose šalyse.

„Šiuo metu Lietuvos verslininkai aktyviai žvalgosi darbuotojų Uzbekistane, Kazachstane, Kirgizijoje, net tolimojoje Indijoje. Uždarius sienas su Baltarusija dar labiau mažėtų tranzitinių kelių, tektų atsisakyti kai kurių klientų – užsakovų, o tai reiškia – ir pajamų. Reikėtų ieškoti naujų užsakymų Vakaruose. Ne visoms įmonėms gali pavykti persiorientuoti, todėl jos bankrutuos“, – aiškino Z. Buivydas.

„Daliai pavyks, ypač toms, kurios turi santaupų ir yra dirbusios ar šiuo metu dirba su Vakarų rinkomis. Visgi transporto sektorius neišvengiamai nukraujuos – liks dar mažiau įmonių mūsų šalies transporto sektoriuje“, – pridūrė jis.

Z. Buivydas pabrėžė, kad susiduriant su tokiais iššūkiais verslas nori daugiau aiškumo iš Lietuvos institucijų, kaip krypsta diskusijos ES dėl sienų uždarymo.

„Reikia kuo daugiau aiškumo verslui iš atsakingų šalies institucijų, kad galėtume planuoti ir ieškoti galimybių persiorientuoti. Mes turime ruoštis visiems galimiems pokyčiams“, – tvirtino Z. Buivydas.

E. Daukantas: sienų uždarytas būtų naudingas Lenkijos vežėjams

„Linekos“ prezidento E. Daukanto teigimu, nutraukus vilkikų srautus tarp Rytų Europos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos,  ypač jei tai būtų padaryta be Europos Vadovų Tarybos sprendimo, daugiausiai laimėtų ir savo pozicijas sustiprintų Lenkijos vežėjai, tuo metu prieš Ukrainą agresiją vykdančioms valstybėms tai ypatingos žalos nepadarytų.

„Rusija šiek tiek, labai nejuntamai, nukentės, bet stipriausiai nukentės Lietuvos transporto sektorius, o tai sudarys Lenkijos įmonėms galimybę turėti vienu konkurentu į šiaurę nuo savęs mažiau. Lenkai jaučia lietuvių konkurenciją, o lietuviai nuo šio sprendimo stipresni netaps“, – BNS Plius sakė E. Daukantas.

Pasak jo, Lietuvoje transporto ir logistikos sektorius į biudžetą suneša daugiau kaip 10 proc. pajamų, tuo metu Lenkijoje šis rodiklis nesiekia 6 procentų.

E. Daukanto teigimu, įgyvendinus ketinimus nutraukti vilkikų eismą į Rusiją bei Baltarusiją problemų iškiltų ir su Vidurinės Azijos šalimis dirbančioms Lietuvos bendrovėms.

„Toje pusėje mums reikalinga ne tik Rusija ir Baltarusija, ten yra Kazachstanas bei kitos vidurinės Azijos šalys, su kuriomis mes dirbame. Kaip tos logistikos grandinės veiks, nutraukus vilkikų eismą su šalimis, kurias būtina kirsti? Aš neaiškinu, kaip reikia daryti, o tiesiog sakau, jog tai yra klausimas, į kurį turi būti atsakyta“, – pabrėžė E. Daukantas.

Pasak „Linekos“ prezidento, Lenkijai ir Baltijos šalims vienašališkai nutraukus vilkikų susisiekimą su Rusija ir Baltarusija, tikėtina, kad pastarųjų šalių vežėjai rastų alternatyvius kelius kroviniams gabenti.

„Uždarius išvažiavimą rusiškiems automobiliams per Lietuvą, Lenkiją ir kitas kaimynines šalis, jie ieškos kelių per kitur. Bet tai reiškia ir tai, jog lietuvių ir lenkų vilkikai taip pat į Rusiją daugiau neįvažiuos – įvažiuos vengrų, čekų ir taip toliau. Toks vienašališkas sprendimas nesulaukiant kitų valstybių palaikymo yra tas pats, kas mėginti sunervuoti Rusiją patiems sau nusikertant koją“, – tvirtino E. Daukantas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos logistikos grandinėse svarbiausias vaidmuo tenka geležinkeliams, o patys rusų vežėjai nėra tokie aktyvūs Europos rinkoje, kad šalis patirtų nuostolių jos netekus.

„Rusijai dabar yra gyvybiškai svarbu išlaikyti vidinę logistiką, ypač karo metu, kadangi tarptautinė prekyba faktiškai baigėsi. Tuo tarpu Europos logistikos lyderiai, deklaruodami, jog nutraukė visas importo ir eksporto operacijas Rusijoje, kas sudaro apie 10 proc. jų verslo toje šalyje, ir toliau sėkmingai vykdo vidinius pervežimus“, – aiškino E. Daukantas.

„Tame tarpe Vokietijos geležinkeliai („Deutsche Bahn – BNS Plius) su visomis savo dukterinėmis įmonėmis“, – pridūrė jis.

„Linekos“ prezidento teigimu, užsienio prekybos su Rusija apimtys ir taip mažėja, todėl vilkikų eismo stabdymas tam didelės įtakos neturės.

Išeitis – visos prekybos su Rusija ir Baltarusija stabdymas

Bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad visiškai nutraukus prekybą su Rusija Lietuvos ekonomika didelių praradimų nepatirtų. Tačiau jis pripažino, kad dėl nutrūkusio tranzito Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui kiltų iššūkių.

„Reeksporto aspektas yra labai svarbus, nes čia Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos iš tiesų yra pakankamai didelė – jai pernai teko apie 25 proc. visų mūsų reeksporto apimčių. Tai yra tranzitinės prekės, kurios važiuoja per Lietuvą į Rusiją, ir šį tranzitą aptarnauja logistikos ir transporto sektorius“, – BNS Plius sakė A. Izgorodinas.

Pasak jo, dėl priklausomybės nuo Rusijos visas sektorius, įskaitant sandėliavimo paslaugas, turės susitaikyti su tam tikrais nuostoliais ir perorientuoti veiklą kitomis kryptimis.

„Reeksportuojamos prekės, pavyzdžiui, vežamos iš Vokietijos, kurį laiką yra sandėliuojamos Lietuvoje ir tada jau gabenamos į Rusiją. Kita vertus, šiuo metu ekonomika ES šalyse atsigauna, ką rodo ir Europos Centrinio Banko ketinimai kelti palūkanas, todėl tuos sandėlius bus galima užpildyti ES skirtomis prekėmis“, – aiškino A. Izgorodinas.

„Žinoma, tam tikras kritimas būtų, tačiau jis būtų trumpalaikis ir ilgalaikėje perspektyvoje mums tai didelės įtakos neturės“, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, jau dabar Lietuvos transporto paslaugų eksporte dominuoja Europos Sąjungos rinka, sudaranti gerokai didesnę dalį nei Rusija, o pastarosios rinkos praradimas padėtų per Lietuvą einantiems transporto srautams persiorientuoti iš Rytų-Vakarų krypties į Šiaurės-Pietų arba Šiaurės-Vakarų kryptis.

Jis pabrėžė, kad dar mažesnė priklausomybė nuo prekybos su Rusija yra vertinant tik lietuviškos kilmės prekes – čia Rusijai pernai teko tik 17-ta vieta, arba 1,7 proc. (apie 300 mln. eurų) viso lietuviškos kilmės prekės eksporto.

Jo teigimu, didelių rizikų nekelia ir Rusijos importo praradimas, nes atmetus beveik 70 proc. sudarančias gamtines dujas ir naftą, jo struktūroje dominuoja geležis, plienas, plastikai, trąšos, druskos produktai ir kita žemos pridėtinės vertės žaliava, kurią galima pakeisti kitų šalių tiekėjais.