Krizę išgyvenantys šalies verslai sulaukė tarptautinių pagyrų: Lietuva yra Baltijos tigras

„Investuojam ne į gamybos vystymą, ne į kitus projektus, o į energetikos apmokėjimo kainas“, – sakė UAB „Lelija“ vadovė Genė Zaveckienė.

Rugsėjį už elektrą ir dujas fabrikas turėjo sumokėti 100 tūkst. eurų. Tai ne didžiausia šiais metais gauta sąskaita.

„Viskas daroma, kad įmonės taptų nemokios ir uždarytų gamybą. Tai – katastrofa“, – aiškino G. Zaveckienė.

Tuo tarpu. iš Lietuvoje besilankančių tarptautinių ekspertų pylėsi pagyros.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tikrai nedaug šalių pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų, kaip Lietuvai“, – tvirtino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaro Pereira.

Ekonomistas sakė, kad iš 38 EBPO šalių, per pastaruosius dešimt metų Lietuvos ekonomika augo bene sparčiausiai.

„Lietuva antroje vietoje po Airijos. Airija vertinama kaip keltų tigras, o Lietuva yra Baltijos tigras“, – tikino A. Pereira.

Tačiau iki šiol buvusi pavyzdžiu Baltijos regione, Lietuva neišvengs visą pasaulį apėmusios krizės. Anot EBPO prognozių, 2023 m. Lietuvos BVP augs 1,3 proc. Tai penkis kartus mažiau nei pernai. Ir tai viena optimistiškiausių prognozių.

„EBPO prognozės gali klysti, visai kaip daugelio kitų institucijų“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Darbuotojai gali pasidžiaugti sparčiu atlyginimų kilimu. Tiesa, infliacija jau stabdo pinigų perkamąją galią.

Lietuva antroje vietoje po Airijos. Airija vertinama kaip keltų tigras, o Lietuva yra Baltijos tigras.

EBPO ragina neskubėti dalinti pagalbos visiems, ją gauti turėtų tik pažeidžiamiausi ir tik trumpam laikui.

Niūri ateitis?

„Jeigu kam nors reikia žmonių, sakykim, darbuotojų, mes juos galim atiduoti. Tačiau manau, kad kiti turi ne geresnę situaciją“, – liūdnai ironizavo G. Zaveckienė.

„Neprisiimti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų neturint aiškių tų įsipareigojimų finansavimo šaltinio“, – įspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Tai viena labiausiai neįvertintų sisteminių problemų.

Su tokiu teiginiu sutinka ir tarptautiniai ekspertai. Lietuvos pajamos iš mokesčių itin mažos, EBPO šalių dugne. Ilgus metus Lietuva sulaukia kritikos, kad surenka per daug netiesioginių mokesčių, tokių, kuriuos sumokame pirkdami prekes, pavyzdžiui, PVM ir akcizų.

„Prioritetas mažinti mokesčius dirbantiesiems ir atitinkamai perkelti vis didesnę naštą turtui, ekologiniams mokesčiams“, – dalijosi Ž. Mauricas.

Mokesčių surinkimą pagerintų ir mažesnis lengvatų skaičius, bet kitų metų biudžete vyriausybė elgsis atvirkščiai, nesiūloma jokių naujų mokesčių. Tik verslas gaus PVM lengvatos pratęsimą.

„Tų lengvatų taikymas laikinai galbūt ir pateisinamas, bet labai svarbu to neužtęsti“, – patarė A. Pereira.

„Šiuo metu turime krizę, todėl sunku pasakyti, koks poveikis ištiks mūsų ekonomiką. Bet kokie pasikeitimai reikalauja atidžiai apgalvoti situaciją“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Šiemet jau imigravo du kartus daugiau žmonių nei pernai. Išlaikyti darbo jėgą ypač svarbu, Lietuva patenka tarp labiausiai senstančių šalių.

„Tai viena labiausiai neįvertintų sisteminių problemų“, – griežtai pasisakė G. Šimkus.

Visuomenės senėjimas gali atsiliepti viešosioms paslaugoms, pensijoms. Valstybės skola 2050 metais gali pasiekti sunkiai įsivaizduojamus 100 proc. nuo BVP.