- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl koronaviruso protrūkio Lietuvos gamintojų produkcijos eksportas šiemet gali smukti apie 17 proc., paslaugų – apie 25 proc., prognozuoja eksporto skatinimo agentūra „Versli Lietuva“.
Agentūros ekspertų teigimu, nuosmukis gali būti ir didesnis, jei karantinas užsitęs. Tuo metu ekonomikos skatinimo priemonės gali nuosmukį sušvelninti.
„Mūsų klientai, šalys, kurios pagrindinės eksporto rinkos, jos irgi turi suvaldyti situaciją. Tas ypač aktualu turizmo sektoriui, nes jei prekių judėjimas ir yra leidžiamas, žmonių judėjimas yra apribotas ir tai labai kerta per turizmo sektorių“, – spaudos konferencijoje sakė „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.
Pasak jo, optimistiniu atveju, jei ES ekonomika šiemet vidutiniškai susitrauks 1 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas smuktų 2 proc., arba beveik 300 mln. eurų. Paslaugų sektoriaus nuosmukis galėtų būti apie 10 proc., arba 1 mlrd. eurų.
„Grįžtume maždaug į 2018 metų eksporto lygį, prarastume dvejų metų įdirbį eksporto plėtroje“, – sakė V. Ivanovas.
ES ekonomikai 2020 metais, palyginti su 2019 metais, smukus 5-6 proc., lietuviškų prekių eksportas sumažėtų apie 17 proc., arba 2,5 mlrd. eurų, o paslaugų – 25 proc., arba beveik 3 mlrd. eurų.
„Grįžtume maždaug į 2017 metų lygį vidutiniškai, prarastume trijų metų vertes“, – sakė V. Ivanovas.
Anot jo, prognozuojant eksporto apimtis, nėra vertinamas skatinimo priemonių poveikis, nes neaišku, kaip kitos šalys skatins ekonomikas.
Pasak V. Ivanovo, labiausiai turėtų smuki kelionių paslaugos, atvykstamasis turizmas.
„Su turizmu problema ta, kad nepakanka susitvarkyt šalies viduje, svarbu, kad ir kitos šalys suvaldytų protrūkį“, – teigė jis.
Tarp gamybos sektorių didžiausias eksporto nuosmukis tikėtinas tekstilės, drabužių, maisto, baldų pramonėje, o mažiausias – inžinerijos pramonėje, tarp paslaugų – užsakomojoje gamyboje, IT ir telekomunikacijų bei transporto sektoriuje.
„Versli Lietuva“ prognozuoja, kad prekių eksportas šiemet labiausiai mažės į Italiją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Švediją, Belgiją, o paslaugų – į Baltarusiją, Rusiją, Vokietiją, Italiją ir JK.
Pernai Lietuvos eksportas augo 9,3 proc. iki 35,6 mlrd. eurų. Prekių eksportas augo 4,7 proc., o paslaugų – 22 procentais.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sako, kad pernai ypač augusiam paslaugų sektoriui šiemet pagalba bus būtina.
„Matome, kiek nukrenta vartojimas ir paslaugos ypač. Jeigu, kaip ir visoje ES, paslaugų sektorius augo sparčiau ir ypač Lietuvoje, tai šiemet viskas pasikeis ir gamyba bus tas garvežys, kuris dar laikys kažkokį augimą arba bent nekris taip smarkiai“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.
„Paslaugų sektorius susidurs su ypatingais sunkumais, iš paslaugų sektoriaus nesitikime, kad be pagalbos jis galėtų vystytis toliau“, – pridūrė ji.
Anot jos, panaudojant valstybės skatinimo priemones, šiuo metu labiausiai siekiama išlaikyti įmonių likvidumą, kad jos galėtų išlaikyti darbuotojus, kad būtų gautos bankų paskolos, kurios normaliomis sąlygomis nebūtų suteiktos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...