- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.
Tačiau kartu su lėšomis, kurias tiekėjams dėl kainų skirtumų būtina padengti už 2022 metus, bendra kompensacijų suma pirmąjį 2023-ųjų pusmetį siektų 719 mln. eurų (su PVM).
Kompensacijos užtikrins, kad visuomeninė elektros kaina gyventojams nuo sausio didėtų ne daugiau kaip 16,6 proc., o dujų – 32–50 procentais.
Tokius skaičiavimus, kuriuos matė BNS, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pateikė Energetikos ministerijai. Galutines kompensacijų sumas dar turės patvirtinti Vyriausybė – jei jos būtų keičiamos, VERT iš naujo jas perskaičiuotų. Tokiu atveju galutinė visuomeninė elektros kaina trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojams būtų patvirtinta vėliau nei iki lapkričio pabaigos.
2023 metų biudžete dabar numatyta visiems metams gyventojams už dujas ir elektrą skirti 812 mln. eurų kompensacijų.
Finansų ministerija BNS patikslino, kad kompensacijų sumos už 2022 metus padengiamos iš šių metų biudžeto, todėl 2023 metų biudžete numatytų lėšų užteks.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę Seime teigė, jog realiai kompensacijoms kitąmet reikės 98 mln. eurų mažiau, negu tikėtasi anksčiau.
Pagal dabartinius VERT skaičiavimus, valstybės kompensacija už elektrą gyventojams kitų metų sausį-birželį turėtų siekti iki 28,5 cento už kWh, o už dujas – 88 centus už kubinį metrą. Dabar valstybė moka atitinkamai iki 9 ir 54 centų kompensacijas.
Preliminariais „Ignitis“ skaičiavimais, visuomeninio tiekimo populiariausio standartinio plano vienos laiko zonos tarifas pirmąjį kitų metų pusmetį turėtų būti 56,5 cento už kWh (su PVM), o su valstybės kompensacija – 28 centai.
Dabar visuomeninio elektros tiekimo kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams yra 33 centai, arba 24 centai su kompensacija.
Tuo metu preliminari „Igničio“ gamtinių dujų kaina maistui gaminanti jas naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams nuo 2023-ųjų sausio su valstybės kompensacija siektų 1,53 euro (be kompensacijos – 2,41 euro už kubą) – 50 proc. daugiau nei dabar, namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) dujas naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 1,03 euro (1,91 euro) – 34 proc. daugiau, o dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 0,99 euro (1,87 euro) – 32 proc. daugiau.
Elektros ir dujų tarifai buitiniams vartotojams nustatomi du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą2
Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1
Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės1
2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip71
Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6
Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1
Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1
Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17
Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...