Nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens besitęsiantis šiltasis sezonas bene labiausiai džiugina įsimylėjėlius. Dauguma jų būtent šiltuoju metų laiku švenčia savo vestuves. Anot vestuvių planuotojų, svarbu atminti, kad vestuvės – ne tik romantiškas žingsnis, bet ir laiko bei lėšų reikalaujanti šventė.
Pasak vestuvių planavimu užsiimančių asmenų, pastebima, kad keičiasi ir šventimo tradicijos. Dauguma jaunavedžių atsisako lietuviškų tradicijų ir šventę rengia moderniai, pasilikdami tik vieną kitą tradicinių vestuvių elementą, pavyzdžiui, jaunavedžių pasitikimą su duona, druska ir vandeniu arba šeimos židinio perdavimą, pastebi portalas delfi.lt.
Tačiau vestuvių scenarijų lemia ir suma, kuri bus skirta vestuvėms. Nemažai jaunavedžių susiduria su dilema, ar geriau pinigus išleisti didelei šventei ar investuoti į bendrą ateitį: mašiną, gyvenamąją vietą.
Vestuvių planuotojų teigimu, svarbu apsispręsti, kokia suma vestuvėms bus skirta ir jos neviršyti, nes tai sukels tik bereikalingų neigiamų emocijų. Nemažai lėšų sutaupyti galima vestuvių reikalais pradėjus rūpintis dar prieš 1,5 metų iki pasirinktos vestuvių dienos. Pats optimaliausias laikas – 12 mėnesių.
Tiesa, svarbu žinoti, kokią sumą teks išleisti būtiniems dalykams. Prašymo sudaryti santuoką pateikimas kainuoja 70 litų. Tuokiantis ne Civilinės metrikacijos biuro patalpose, bet jaunųjų pasirinktoje vietoje, suma išauga iki 210 litų. Bažnyčioje jaunavedžiai už ceremoniją dvasininkui sumoka apie 100-200 litų. Šiuo metu leidžiama tuoktis vien tik bažnyčioje, o čia išduotą dokumentą vėliau galima pristatyti į Civilinės metrikacijos skyrių. Santuokos registravimas tokiu atveju kainuos dar apie 20 litų. Tuokiantis bažnyčioje svarbu nepamiršti ir jaunavedžiams privalomų pasirengimo santuokai kursų, už kuriuos šeimos centruose imamas 50 litų mokestis.
1 000 litų – šampanas namuose ir iš mamos paveldėta suknelė
Anot vestuvių planuotojos D. Urbaitytės, jeigu jaunavedžiai norėtų vestuvėms išleisti ne daugiau kaip 1 000 litų, tai būtų sunkus, tačiau įmanomas iššūkis. Tačiau tektų atsisakyti tokių šventės atributų kaip dekoras, muzikantai, saldžių užkandžių stalas, aptarnaujantis personalas ir pan.
„Viskas priklauso nuo žmonių poreikių ir norų. Jeigu turi draugus muzikantus, fotografus ir nuosavą sodybą, būtiniausi šventės poreikiai bus patenkinti. Jeigu dalyvauja tik liudininkai ir tėvai, kurie vėliau po santuokos sudarymo ceremonijos simboliškai pakelia putojančio vyno taurę, už ką tik susituokusią porą, jeigu jaunoji yra prisiskynusi lauko gėlių ir makiažą pasidariusi pati, o suknelė yra mamos palikimas, tuomet galbūt ir tūkstantis nesusidarytų“, - optimistiškai apie kainas kalbėjo vestuvių planuotoja, tačiau pridūrė, kad tokioje šventėje įsivaizduoja tik pačius artimiausius žmones – tėvus, liudininkus ir galbūt brolius bei seseris.
Pasak Erikos Miselytės, dirbančios vestuvių planuotoja, suplanuoti vestuves už 1 000 litų beveik neįmanoma, nes jaunavedžiams tektų atsisakyti visko išskyrus vakarienę ir ceremoniją.
„Manau, kad už šią sumą galima tik „susirašyti“. Norint vestuvėms skirti tik 1 000 Lt. švęsti reikėtų namie su šampanu namuose pasikviečiant šeimą. Jų šventė atrodytų taip – įžadai metrikacijos rūmuose, žiedai ir vakarienė su pačiais artimiausiais. Galėtų būti 4-8 žmonės (arba tik liudininkai, arba dar ir tėvai). Fotografas turėtų būti pažįstamas, kuris tai darytų nemokamai. Su šia suma šventės vieta ir maistu reikėtų rūpintis taip pat kaip ir einant vakarieniauti bet kuria dieną į restoraną“, - apie galimą šventės scenarijų pasakojo E. Miselytė.
5 000 litų – vakarienė restorane arba kukli romantika
Anot E. Miselytės, surengti vestuves už 5 000 Lt. – kur kas realesnė užduotis. Turint tiek pinigų, jų užtektų ceremonijai pasirinktoje vietoje, žiedams, fotografui ir vakarienei gerame restorane.
„Jei jaunųjų svajonė yra turėti gražias baltas vestuves, gal verta vestuvių šventę atidėti iki kol pavyks sukaupti reikiamą sumą. Bet jei norai yra kuklesni ir jaunieji norėtų tiesiog pasižadėti vienas kitam amžiną meilę, o su draugais ir šeima pakelti taurę šampano, tokia suma jiems leidžia tai padaryti. Švęsti būtų galima bet kuriame geresniame restorane, galbūt atskiroje salėje. Atsirastų galimybė pakviesti daugiau šeimos narių arba artimųjų, galima įsigyti geresnius žiedus. Tačiau vis dėlto tektų atsisakyti transporto, papuošimų, muzikos, vedėjo, operatoriaus ir daugybės kitų smulkmenų“, - pasakojo E. Miselytė.
D. Urbaitytės teigimu, labiausia vestuvėse už 5 000 litų trūktų prabangos. Tokias vestuves ji įsivaizduoja švenčiamas gamtoje, pavyzdžiui, pievoje, surenčiant stalus ir sėdimas dalis iš šieno ratilų, arba pajūryje – paplūdimyje, valgant negausų, bet subtilų maistą, grojant gitaristui ar saksofonininkui.
„Visos šventės yra smagios, jeigu jose yra jauku, tvyro gera nuotaika. Kartais per vestuves gerti girą ir šokti polką būna labai smagu. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į galimybes ir poreikius. Turint didesnį biudžetą visuomet atsiranda galimybė į šventę įkomponuoti daugiau įdomių atributų, įgyvendinti daugiau įdomių idėjų. Reikia nepamišti ir to, kad kuo daugiau kviečiama svečių, tuo daugiau reikia skirti finansų“, - pasakojo vestuvių planuotoja.
Prabangios vestuvės – nuo 20 000 litų
D. Urbaitytės teigimu, lietuviai vidutiniškai vestuvėms išleidžia apie 30 000 tūkst. litų, kadangi visos paslaugos, jeigu jos yra profesionalios ir kokybiškos, yra brangios.
„Jeigu yra neribotos finansinės galimybės, tai pirmiausia daugiau dėmesio skiriama maistui, patiekalai būna retesni, prabangesni, šventės dekoras taip pat gali būti prabangesnis, vakarą gali atidaryti ir baleto šokėjai su tik jauniesiems specialiai sukurta programa. Prabanga – tai kokybė ir geras skonis. Nereikia perlenkti lazdos. Vieniems žmonėms prabanga yra geras kepsnys, kitiems – sraigių ikrai. Būtina įvertinti savo galimybes“, - tikino D. Urbaitytė.
Bene dažniausiai lietuviai vestuvėms linkę skirti nuo 20 000 litų. Pasak vestuvių planuotojos E. Miselytės, jaunavedžių poras galima suskirstyti pagal biudžetą: vieni nori vestuvių už 10-12 tūkst. Lt., kiti joms pasiryžę skirti 16-20 tūkst. Lt., treti pinigų negaili ir vestuves kelia už 30 tūkst. Lt. ir daugiau, tačiau retai būna tokių, kurie į kainą visai nekreipia dėmesio.
Anot vestuvių planuotojos, bene didžiausiai norą išlaidauti per vestuves lemia aplinkinių įtaka arba romantiškos mintys.
„Žmonės nori atšvęsti tą dieną kai pasižada, kad mylės tik vienas kitą, kad nuo šiol bus šeima. Vestuvėse yra du pagrindiniai dalykai: ceremonija, kuri yra viso ko esmė ir šventės pateikimas. Kaip ir kiek dėmesio skiriama svečiui priklauso nuo to kiek tam skiria pinigų jaunieji, o daugelio šventimo įpročiai kainuoja nemažai. Gėrimai, maistas sudaro beveik pusę skiriamo biudžeto. Vieno svečio „lėkštė“ (gėrimai ir maistas) kainuoja nuo 100lt iki 350lt. Čia neįskaičiuojant jokių pramogų ir kitų paslaugų, tačiau šventė tai nėra maistas ir gėrimai, tai gėles, stalo kortelės, padėkos dovanėlė svečiui, dekoracijos, desertai ir kiti smulkūs ir iš pažiūros nereikšmingi dalykai, kurie sudaro visumą. Svečias atėjęs į šventęs vietą turi pasijausti maloniai, nekasdieniškai“, - pabrėžė vestuvių planuotoja ir pridūrė, tai sau gali leisti tie, kurie vestuvėms skiria nuo 20 000 iki 30 000 litų.
Naujausi komentarai