- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, jog kasmetinė Lietuvos karinė parama Ukrainai negali būti mažesnė nei ketvirtadalis procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio teigimu, tokios karinės paramos vertė sudarys maždaug 190 mln. eurų.
„Įsivertinę situaciją, Valstybės gynimo tarybos nariai pritarė, kad artimiausių trijų metų laikotarpiu Lietuvos kasmetinė parama karinėms ir saugumo reikmėms neturėtų būti mažesnė nei 0,25 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – kas sudarytų šiandienos skaičiais skaičiuojant 190 mln. eurų per metus“, – Prezidentūroje vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo K. Budrys.
Jis priminė, jog pernai VGT priėmė panašius sprendimus, numatančius Lietuvos karinės paramos mastus Ukrainai ateinančių trijų metų laikotarpyje.
„Prieš metus Valstybės gynimo pritarė tuometinio krašto apsaugos ministro pateiktam trimečiam paramos planui. Buvo numatyta, kad per artimiausius trejus metus bus skiriama 200 mln. eurų karinės paramos“, – aiškino K. Budrys.
„Šiai dienai matome, kad situacija yra pasikeitusi – tiek Lietuvos ambicijos, tiek galimybės, tiek Ukrainos poreikiai yra išaugę. Mūsų karinė parama jau viršijo tuos numatytus skaičius ir mūsų ambicijas“, – nurodė prezidento patarėjas.
L. Kasčiūnas: pavyko patrigubinti planą
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas džiaugėsi, jog Lietuvai iš esmės pavyko tris kartus padidinti prieš metus patvirtintą paramos Ukrainai planą.
„Pavyko iš esmės patrigubinti planą. Jeigu planavome iki šiol 66 mln. karinės paramos kasmet – ir šiais metais taip buvo suplanuota. Jau dabar galiu pasakyti, kad pasiekėme 113 mln. ir dar esame suplanavę 100 mln. eurų paramą Ukrainai dar šiais metais“, – žurnalistus informavo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, šiais metais ukrainiečiams teikiama Lietuvos karinė pagalba jau viršys numatytus 0,25 proc. BVP.
Politikas nurodė, jog parama susideda tiek iš perduodamų šarvuočių M113, tiek dronų, radarų. Taip pat prie paramos Ukrainai priskiriamos ir išminavimo misijos.
Savo ruožtu K. Budrys nurodė, jog Lietuva tęs ir pagalbą ukrainiečių kariams dėl jų reabilitacijos.
„Toliau darysime tai, ką esame darę – su Ukrainos karių rengimu įvairiose operacijose ir su karių reabilitacija, ar tai būtų Ukrainoje, prisidedant prie infrastruktūros plėtros, ar tokią reabilitaciją suteikiant Lietuvoje“, – sakė K. Budrys.
Pastarasis Lietuvos paramos Ukrainai paketas buvo patvirtintas birželio pradžioje. KAM teigimu, be finansinio indėlio į Tarptautinį fondą oro gynybos priemonėms įsigyti, paketą sudaro 14 šarvuočių M113, kovos su bepiločiais orlaiviais ir žvalgybinių dronų sistemos, 5,56 mm kalibro šaudmenys, elektros generatoriai, lauko gultai, sunkvežimių padangos ir kiti reikalingi daiktai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas5
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?5
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...