„Finansų ministerija kas mėnesį atlieka rodiklių rizikų vertinimus, rugpjūtį nustatė, kad iš siekiamų 105 rodiklių net 42 yra didelės rizikos – kalbame apie aštuonias reformas ir 34 investicijas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė viceministras.

„Didelė rodiklių rizika nereiškia, kad jų neįmanoma pasiekti, daugelio rodiklių rizikas galima suvaldyti, bet gali prireikti ir papildomų „Naujos kartos Lietuva“ plano pakeitimų“, – pridūrė jis.

Pasak J. Kizenevičiaus, šiuo metu plano rodikliai peržiūrimi, pradėtos neformalios diskusijos su Europos Komisija dėl plano keitimo, vertinama, ar visus rodiklius realu pasiekti iki kitų metų rugpjūčio.

„Taip pat bus iš esmės supaprastintas atsiskaitymas už rodiklius atsisakant perteklinių reikalavimų, administracinės naštos mažinimas, kuris šiuo metu būtinas“, – teigė viceministras.

Jo duomenimis, šiuo metu jau paskelbti kvietimai teikti paraiškas dėl beveik 100 proc. sumos, sutartys pasirašytos beveik 93 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, o gauta apie 1,8 mlrd. eurų, arba 47 proc. plano lėšų.

Ketvirtasis – 600 mln. eurų vertės – mokėjimo prašymas pateiktas EK rugpjūtį, jame atsiskaitoma už 40 rodiklių.

„Šiuo metu EK atlieka pateikto mokėjimo prašymo vertinimą, gauname papildomų klausimų ir į juos atsakome“, – teigė viceministras.

Pasak jo, didžioji dalis likusių įgyvendinti rodiklių apima investicijas, tačiau liko įgyvendinti ir kelias svarbias reformas, ypač socialinės apsaugos ir transporto srityje. Tai, anot viceministro, svarbu įgyvendinti Seimo rudens sesijoje.

Finansų ministerijos Investicijų departamento patarėjas Paulius Baniūnas teigė, kad prie didelių rizikų priskiriami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos minimalių pajamų apsaugos teisės aktų pakeitimų įsigaliojimas ir Sveikatos apsaugos ministerijos ilgalaikės priežiūros paslaugų sukūrimas bei Susisiekimo ministerijos nauja kelių apmokestinimo sistema ir tarpmiestinio susisiekimo pakeitimai.

Jis pabrėžė, kad EK yra numačiusi valstybėms narėms nekeisti įsipareigojimų, už kuriuos jau atsiskaityta, nes atšaukus įgyvendintas reformas ar jų dalis EK galėtų pareikalauti grąžinti dalį skirtų lėšų.

„Tas irgi svarbu turėti omenyje, jeigu yra galimai peržiūrimi tam tikri sprendimai, kurie jau buvo priimti ir buvo atsiskaityta Europos Komisijai“, – komitete sakė P. Baniūnas.

Pasak jo, Komisijai klausimų galėtų kilti, jei būtų keičiama atsiskaitymo grynaisiais ribojimo tvarka ar stabdomas „žaliųjų“ akcizų didinimas – pakeitimai, už kuriuos jau anksčiau atsiskaityta Komisijai.

„Dėl grynųjų ribojimų, tai buvo vienas iš rodiklių, už jį atsiskaityta. Jei būtų keičiama į mažesnę pusę ribojimų, būtų klausimas, ar Komisija nenuspręstų, kad tai reformos bent dalinis atsukimas, ir šiuo atveju reiktų elgtis labai atsargiai. Dėl akcizų, už pakeitimus irgi atsiskaityta, irgi, manau, Komisija tą nagrinėtų, jie yra išreiškę susirūpinimą dėl to, tai labai priklauso nuo konkrečių pasiūlymų pakeitimų dydžio įtakos bendrai rodiklių pasiekimams“, – aiškino P. Baniūnas.

Be kita ko, jis užsiminė, kad svarstomas siūlymas iš RRF plano išbraukti rodiklį dėl sunkiojo transporto elektroninės kelių rinkliavos sistemos, vadinamojo e. tollingo projekto, kadangi dėl užsitęsusių ginčų teismuose sistemos diegimo terminai buvo nukelti.

„Galvojam apie siūlymą išbraukti iš plano šį rodiklį, nes plano terminais neįmanoma pasiekti, lėšos plane nenumatytos šiai reformai, ta infrastruktūra nėra iš RRF lėšų, tai nebuvo niekada numatyta, buvo tik teisės akto įsigaliojimas“, – teigė P. Baniūnas.

Anot jo, kitas mokėjimo prašymas EK bus teikiamas šių metų pabaigoje.