- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su kontinentine Europa, mažai tikėtina, kad Lietuva patirtų sisteminę avariją (angl. blackout), o net ir jai įvykus, trijų šalių nuostoliai neviršytų milijardo eurų, teigia energetikos viceministras.
Vis dėlto Egidijus Purlys pabrėžia, kad būtina atsakingai vertinti visų veiksnių, tarp jų ir Lietuvos pasienyje statomos Astravo atominės elektrinės (AE), įtaką sistemos stabilumui.
"Kalbant apie tikimybę turėti totalinę avariją, blackout'ą, galima paspekuliuoti, kiek tai kainuotų. Trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai yra skaičiavę (...), netgi yra specialus įrankis sukurtas, kuris parodė, kad visų trijų Baltijos šalių dviejų parų atjungimas preliminariai kainuotų 850 mln. eurų Baltijos šalims nesukurto BVP (...) Kalbėtume tikrai apie ženkliai mažesnius skaičius nei viešai įvardyti 3 mlrd. eurų", - BNS sakė E. Purlys.
Pasak jo, tokios situacijos tikimybė, kai 48 valandas nė vienas vartotojas trijose Baltijos šalyse neturi elektros, ypač mažai tikėtina.
"Labai maža. Yra atstatymo laikotarpiai, kuomet pirmieji vartotojai turbūt pradėtų atgauti elektrą jau po 12 valandų, vėliausiai. (...) Taip, paskutiniai vartotojai galbūt elektros energiją atgautų praėjus ilgesniam laikui, maksimaliai po 5 parų", - aiškino viceministras.
E. Purlio teigimu, vertinant galimas grėsmes Lietuvos perdavimo tinklui, papildomų nepalankių veiksnių nematyti. Tačiau tiek stichinėms nelaimėms, Astravo AE veiklos sutrikimui ar kitiems nepalankiems faktoriams šalis turi būti pasiruošusi nuolat.
"Turbūt kalbant apie grėsmes, didesnė grėsmė yra techninio pobūdžio - tai netikėtos avarijos, gamtiniai reiškiniai (vėtros, uraganai) - tos tikimybės yra ženkliai didesnės, gal jų mastas yra mažesnis, tačiau joms operatorius turi būti pasiruošęs kas dieną. Astravo elektrinės kažkokie veiklos sutrikimai - taip, mastas yra didžiulis, bet tikimybė, kad Astravo atominė elektrinė kažkaip nulemtų mūsų tinklų veikimą yra labai labai minimali", - sakė E. Purlys.
Pasak jo, tam, kad šalis galėtų efektyviau valdyti savo tinklus ir sistema būtų saugesnė, elektros perdavimo bendrovė "Litgrid" įgyvendina bent kelis projektus.
"Įvairios situacijos ar aplinkybės galimos ir tam turime būti pasiruošę, dėl to vyksta tokie projektai, kaip šiaurės rytų tinklo optimizavimo projektas, kuomet Ignalinos ir Utenos pastotės yra rekonstruojamos (...), linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius antros grandies įrengimas, taip pat linija Kruonis-Alytus - eilė projektų, kurie leis valdyti mūsų tinklus daug efektyviau nei kad galėjome tai daryti iki šiol", - teigė E. Purlys.
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas LRT televizijai teigė, kad Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos perdavimo sistemai, o sisteminė avarija vien mūsų šaliai gali kainuoti 3 mlrd. eurų. Pasak A. Sekmoko, būtina išardyti bent dvi elektros linijas, kad būtų užkirstas kelias jomis tekėti Astravo jėgainės pagamintai elektrai.
Tuo metu pasak Energetinio saugumo tyrimų centro vadovo Juozo Augučio, reikia atkreipti dėmesį ir į branduolinio saugumo klausimus: ir po sinchronizavimo būtų tikslinga ant šių jungčių įrengti nuolatinės srovės keitiklius.
"Įsivaizduokime, jeigu įvyktų avarija panaši kaip Fukušimoje, ar dėl kitų kažkokių priežasčių ir dėl elektros nebuvimo jėgainėje nevyktų aušinimas, kiltų branduolinių medžiagų išmetimo į aplinką rizika. Vis dėlto tokiam atvejui, aš sakyčiau, būtų logiška, jei yra išlikusi techninė galimybė, tiekti elektros energiją ataušinti reaktorių, kad išvengtume katastrofos ir sau, ir ypač Vilniui", - LRT televizijai kalbėjo J. Augutis.
"Litgrid" vadovas Daivis Virbickas sako, kad 2019 metais, kai bus įjungtas pirmasis Astravo AE reaktorius, ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono energetikos sistemai gali tekti dirbti avariniu režimu: Astrave staiga išsijungus reaktoriui ir didelės galios energijos blokui nustojus tiekti elektrą, tinkle atsiradusį trūkumą turės padengti kiti. Anot jo, Lietuva ir kitos Baltijos šalys vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, tad privalės prisidėti.
Europos Komisija, trys Baltijos šalys ir Lenkija birželį pasirašė politinį susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...