Pereiti į pagrindinį turinį

Viceministras: sinchronizuojant tinklus sisteminė avarija mažai tikėtina

2018-07-24 13:58

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su kontinentine Europa, mažai tikėtina, kad Lietuva patirtų sisteminę avariją (angl. blackout), o net ir jai įvykus, trijų šalių nuostoliai neviršytų milijardo eurų, teigia energetikos viceministras.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Vis dėlto Egidijus Purlys pabrėžia, kad būtina atsakingai vertinti visų veiksnių, tarp jų ir Lietuvos pasienyje statomos Astravo atominės elektrinės (AE), įtaką sistemos stabilumui.

"Kalbant apie tikimybę turėti totalinę avariją, blackout'ą, galima paspekuliuoti, kiek tai kainuotų. Trijų Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai yra skaičiavę (...), netgi yra specialus įrankis sukurtas, kuris parodė, kad visų trijų Baltijos šalių dviejų parų atjungimas preliminariai kainuotų 850 mln. eurų Baltijos šalims nesukurto BVP (...) Kalbėtume tikrai apie ženkliai mažesnius skaičius nei viešai įvardyti 3 mlrd. eurų", - BNS sakė E. Purlys.

Pasak jo, tokios situacijos tikimybė, kai 48 valandas nė vienas vartotojas trijose Baltijos šalyse neturi elektros, ypač mažai tikėtina.

"Labai maža. Yra atstatymo laikotarpiai, kuomet pirmieji vartotojai turbūt pradėtų atgauti elektrą jau po 12 valandų, vėliausiai. (...) Taip, paskutiniai vartotojai galbūt elektros energiją atgautų praėjus ilgesniam laikui, maksimaliai po 5 parų", - aiškino viceministras.

E. Purlio teigimu, vertinant galimas grėsmes Lietuvos perdavimo tinklui, papildomų nepalankių veiksnių nematyti. Tačiau tiek stichinėms nelaimėms, Astravo AE veiklos sutrikimui ar kitiems nepalankiems faktoriams šalis turi būti pasiruošusi nuolat.

"Turbūt kalbant apie grėsmes, didesnė grėsmė yra techninio pobūdžio - tai netikėtos avarijos, gamtiniai reiškiniai (vėtros, uraganai) - tos tikimybės yra ženkliai didesnės, gal jų mastas yra mažesnis, tačiau joms operatorius turi būti pasiruošęs kas dieną. Astravo elektrinės kažkokie veiklos sutrikimai - taip, mastas yra didžiulis, bet tikimybė, kad Astravo atominė elektrinė kažkaip nulemtų mūsų tinklų veikimą yra labai labai minimali", - sakė E. Purlys.

Pasak jo, tam, kad šalis galėtų efektyviau valdyti savo tinklus ir sistema būtų saugesnė, elektros perdavimo bendrovė "Litgrid" įgyvendina bent kelis projektus.

"Įvairios situacijos ar aplinkybės galimos ir tam turime būti pasiruošę, dėl to vyksta tokie projektai, kaip šiaurės rytų tinklo optimizavimo projektas, kuomet Ignalinos ir Utenos pastotės yra rekonstruojamos (...), linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius antros grandies įrengimas, taip pat linija Kruonis-Alytus - eilė projektų, kurie leis valdyti mūsų tinklus daug efektyviau nei kad galėjome tai daryti iki šiol", - teigė E. Purlys.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas LRT televizijai teigė, kad Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos perdavimo sistemai, o sisteminė avarija vien mūsų šaliai gali kainuoti 3 mlrd. eurų. Pasak A. Sekmoko, būtina išardyti bent dvi elektros linijas, kad būtų užkirstas kelias jomis tekėti Astravo jėgainės pagamintai elektrai.

Tuo metu pasak Energetinio saugumo tyrimų centro vadovo Juozo Augučio, reikia atkreipti dėmesį ir į branduolinio saugumo klausimus: ir po sinchronizavimo būtų tikslinga ant šių jungčių įrengti nuolatinės srovės keitiklius.

"Įsivaizduokime, jeigu įvyktų avarija panaši kaip Fukušimoje, ar dėl kitų kažkokių priežasčių ir dėl elektros nebuvimo jėgainėje nevyktų aušinimas, kiltų branduolinių medžiagų išmetimo į aplinką rizika. Vis dėlto tokiam atvejui, aš sakyčiau, būtų logiška, jei yra išlikusi techninė galimybė, tiekti elektros energiją ataušinti reaktorių, kad išvengtume katastrofos ir sau, ir ypač Vilniui", - LRT televizijai kalbėjo J. Augutis.

"Litgrid" vadovas Daivis Virbickas sako, kad 2019 metais, kai bus įjungtas pirmasis Astravo AE reaktorius, ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono energetikos sistemai gali tekti dirbti avariniu režimu: Astrave staiga išsijungus reaktoriui ir didelės galios energijos blokui nustojus tiekti elektrą, tinkle atsiradusį trūkumą turės padengti kiti. Anot jo, Lietuva ir kitos Baltijos šalys vis dar priklauso Rusijos energetikos sistemai, tad privalės prisidėti.

Europos Komisija, trys Baltijos šalys ir Lenkija birželį pasirašė politinį susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų