- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto savivaldybei ir gamintojų-importuotojų organizacijoms (GIO) iki šiol nepavykstant susitarti dėl bendros pakuočių atliekų tvarkymo sutarties ir sistemos, tarpininkauti siekiant užbaigti derybas ėmėsi Aplinkos ministerija. Visgi atviras lieka atliekų tvarkymo kaštų klausimas.
Vilniaus miesto savivaldybė kiek anksčiau pranešė, kad sostinė kasmet patiria apie 750 tūkst. eurų papildomų išlaidų vien dėl to, kad iki šiol nepavyksta rasti bendro sutarimo su GIO. Savivaldybė teigė, kad Aplinkos ministerijos kuruojamose derybose GIO bus reikalaujama padengti pakuočių atliekų tvarkymo kaštus.
Vertindama šiuos nesutarimus, aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė Eltai teigė, kad vienas iš galimų konflikto sprendinių yra standartizuoti institucijų veikimo sąlygas ir funkcijas, kurias patvirtintų aplinkos ministras. Ji taip pat pažymėjo, kad Seime teikiamos iniciatyvos dėl visiško atliekų tvarkymo proceso perdavimo savivaldybėms nėra tvarus problemos sprendinys.
„Akivaizdu, kad yra daug problemų ir pokyčiai sistemoje būtini. Matydami šią situaciją, kai kyla tarpinstituciniai ginčai, dėl kurių kenčia vartotojas ir paslauga gyventojams, esame subūrę aktyvią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos teisinės bazės tobulinimo darbo grupę, kurioje dalyvauja visi sistemos dalyviai“, – Eltai pristatydama problemą teigė R. Radavičienė.
Viceministrės teigimu, Aplinkos ministerija kilusią problemą ketina spręsti siūlydama standartizuoti savivaldybių ir GIO susitarimo sąlygas.
„Siūlome sisteminį sprendimą – standartizuoti susitarimo sąlygas, nustatyti, kuria dalimi institucijos turi prisidėti prie infrastruktūros, veiklos finansavimo. Susitarimo sąlygas patvirtintų aplinkos ministras. Kaip žinoma, rūšiavimo konteineriai yra skirti ne tik pakuotėms, bet ir antrinėms žaliavoms, o tai suponuoja ir būtinybę kalbėti apie kaštų pasiskirstymą, kuri dalis tenka pakuočių gamintojams, o kuri, pagal teršėjo principą, patiems gyventojams“, – tikino ji.
„Nors įstatymai pakankamai aiškiai išdėsto atliekų tvarkymo proceso dalyvių funkcijas ir takoskyrą, priėjus prie organizacinių klausimų, ypač kalbant apie kaštus, kyla problemų. Tai viena iš priežasčių, dėl ko derybos niekaip neužsibaigia: savivaldybė reikalauja, kad administravimo kaštai būtų dengiami organizacijų, o jos nemato teisinės pareigos to daryti“, – pridūrė R. Radavičienė.
Ji pažymėjo, kad nors GIO pareiga yra finansuoti visų pakuočių, kurios surenkamos ir rūšiuojamos, atliekų tvarkymą, organizacijos skundžiasi, kad apie 40 proc. pakuočių konteineriuose randamo turinio nėra pakuotės, bet įvairios priemaišos.
„Tai apskritai iliustruoja, kad rūšiavimo kokybė Lietuvoje yra prasta“, – teigė R. Radavičienė.
Vertindama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių Seime užregistruotą pataisą, kuri leistų savivaldybėms sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais nesuderinus sąlygų su GIO ir šioms palikti tik pakuočių atliekų tvarkymo kaštų padengimą, R. Radavičienė teigė vertinanti skeptiškai.
„Inicijuota pataisa Seime, kai GIO teisės yra suvaržomos, bet jiems paliekama visa atsakomybė už užduočių įgyvendinimą, mūsų nuomone, nėra tvarus sprendinys ilgalaike prasme. Jei nuspręstume visą atliekų tvarkymo procesą perleisti savivaldybių žiniai, kiltų kaštų skaidrumo bei užduočių įgyvendinimo klausimas“, – pabrėžė ji.
Anot R. Radavičienės, tokiu atveju GIO turėtų teisę kelti klausimą, kam iš tiesų tenka atsakomybe tvarkant atliekas.
„GIO esame nustatę užduotis, kurios prilygsta ES valstybei nustatytoms užduotims. Jeigu gamintojams apribojamos teisės dalyvauti sistemoje, tuomet jie natūraliai kelia klausimą, ar turėtų būti pilna apimtimi atsakingi už keliamų užduočių įgyvendinimą?“, – sakė ji.
„Klausimų kyla ir dėl kaštų skaidrumo. Galime įpareigoti GIO finansuoti atitinkamus procesus, bet tada turime labai aiškiai pasakyti, kas bus arbitras ir kas pasakys, kokia yra tikroji finansavimo apimtis“, – pridūrė viceministrė.
Tvarus pakuočių atliekų tvarkymo sprendimo būdas, anot R. Radavičienės, yra tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
„Reikia atskirti GIO ir savivaldybių veiklas: už atliekų surinkimo dalį turėtų būti atsakingos savivaldybės, kadangi tai yra viešosios paslaugos dalis, tačiau atliekų tvarkytojų konkurso sąlygas jos vis tiek turėtų suderinti su organizacijomis. Tuomet viską, ką savivaldybės surinktų, organizacijos turėtų sutvarkyti ir paruošti perdirbti“, – akcentavo ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...