Vidutinis atlyginimas: jau perlenkė lazdą?

„Sodra“ skelbia, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje pasiekė 1,5 tūkstančio eurų „į rankas“.

„Nėra, taip nėra. Ir Vilniuje gyvenęs 24 metus. Neįmanoma tokį vidurkį pasiekti, kad jis būtų iš tikrųjų realus“, – teigė vyras.

„Mano šeimai neužtektų. Pagal mūsų standartus ir viską“, – kalbėjo moteris.

Vieniems – ne pinigai, kiti nustebę: kur čia tiek moka?

„Mūsų situacijoje tai reikia tikrai, dviem žmonėms dirbant, turėtų būti apie 4 tūkstančius eurų“, – teigė moterys.

„Pas mane norai aukšti. Nuo 2 tūkstančių „į rankas“, – sakė vyras.

„Manau, nebloga – gera alga“, – sakė kitas vyriškis.

„Anykščiuose, pagal mane, šiltnamiuose kur dirba – 700–800 eurų, ne daugiau. Skurdas, grynas skurdas“, – kalbėjo dar vienas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Visuomet – ir Šveicarijoje, ir Danijoje, ir Japonijoje – yra žmonių, kurie gauna mažas, gerokai mažesnes nei vidutinis darbo užmokestis, ir yra kas gauna gerokai daugiau nei vidutinis darbo užmokestis. Taip yra visur“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Nuoma sostinėje, pavyzdžiui, dviejų kambarių senos statybos daugiabutyje atsieina apie 600–700 eurų per mėnesį. Pridėjus komunalinius mokesčius, jau pusės vidutinio atlyginimo ir nėra.

Vilnius darosi per brangus panašų atlyginimą uždirbantiems.

„Gyvenu užmiestyje, nes net ten yra šiek tiek mažesnė nuomos kaina. Nusprendėme su mergina, kad mums taip apsimoka“, – sakė vyras.

„Manau, kad mažame miestelyje tikriausiai nėra paskolų, kurias reikia mokėti. Galbūt norisi mažiau kažkur išeiti“, – teigė moteris.

Sakoma, kad Lietuva taip gerai dar niekada negyveno. Ir tokių solidžių atlyginimų nebuvo mačiusi.

Pavyzdžiui, dar prieš 6 metus gyventojų vidutinis uždarbis „į rankas“ buvo kone toks pat, kokia dabar minimali alga.

„Girdėjau vieną sparnuotą frazę – kažkada reikės už tai sumokėti. Jei mūsų efektyvumas padidėjo 17 procentų, o atlyginimai – 70, tai kažkas turės už tai sumokėti. Ir jei ne šiandien, tai rytoj“, – sakė „Huracan Coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis.

Girdėjau vieną sparnuotą frazę – kažkada reikės už tai sumokėti.

„Reikia vertinti, kad atlyginimų augimo fazė vyksta gana seniai ir neperlenkti lazdos“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Iki šiol minimalią algą valdžia didino itin dosniai.

„Šiemet turėjome augančią minimalią algą dviženkliu skaičiumi. Pernai turėjome, įsibėgėjome į šiuos metus ir netrukus vėl prasidės kalbos apie kitų metų minimalią mėnesio algą“, – sakė T. Povilauskas.

Verslas mano, kad lazda jau seniai perlenkta.

„Tai nėra natūralus augimas – uždirbame daugiau ir pasidalijame daugiau. Taip nėra. Tiesiog mus verčia mokėti daugiau dėl to, kad kažkas taip sugalvojo, dėl to, kad reikia biudžetą pildyti, dėl to, kad daug pensininkų, dėl to, kad gimstamumas mažas“, – teigė V. Kratulis.

Net finansų ministras su minimalia alga siūlo elgtis atsargiau.

„Ji jau nėra tokia žema net ir Europos kontekste, todėl tikrai reikėtų labai gerai pasverti sprendimus“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Tačiau iš darbuotojų profsąjungos atėjusi premjerė stabdyti nė nemano. Net kalba kaip darbuotojų atstovė, o ne premjerė, kuri girdi abi puses.

„Kad ir kaip verslas nenorėtų, minimali alga kyla, kyla sparčiai ir greičiausiai kils ir toliau, tam kad galėtume daryti įtaką ir kitų atlyginimų augimui“, – sakė premjerė Inga Ruginienė.

Derantis dėl minimalios algos darbdaviai ir darbuotojai bendro sutarimo dažniausiai neranda. Tada galutinį žodį taria būtent Vyriausybė.

„Verslui galiu grąžinti klausimą atgal. Man atrodo, kad norint, jog produktyvumas didėtų, ir to reikėtų Lietuvai, reikia investuoti. Investuoti į tuos pačius darbuotojus – tiek per darbo užmokestį ir kvalifikacijos didinimą, tiek į aukštąsias technologijas“, – sakė I. Ruginienė.

Lietuvoje per metus vidutinė alga „popieriuje“ padidėjo 8 procentais, arba 189 eurais.