Vienas miestas už šildymą mokės gerokai daugiau

Šlamantys lapai – ženklas, kad šildymo sezonas jau čia pat.

„Einu, vaikštau, geras oras ir tiesiog, kad tuoj bus šildymas, čia ir dabar tikrai nesitiki“, – sakė marijampolietė Agnė.

Kaip ir nesitiki, kad šildymas kainuos gerokai daugiau. Bent jau kalbinti gyventojai dėl sąskaitų nesibaimina.

„Kokios bus, tokias ir mokėsim“, – sakė praeivė.

„Pas mus dujinis šildymas, kai buvo karas prasidėjęs, labai smarkiai šoko. Pas mus namas sandarus, nesukam galvos“, – teigė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau, nori nenori, kažkam prie šildymo sąskaitų teks pratintis iš naujo. Spalio šilumos kainos didmiesčiuose paskelbtos. Ir, kaip matyti, didžiausia ji – Panevėžyje.

„Jeigu matom, kad kažkur kuras brango, o šiluma pigo, tai tikėtina, čia toks vasarinių suknelių išpardavimas. Daugiau negalima pavadinti“, – sakė „Panevėžio energijos“ direktorius Tomas Jukna.

Per metus Panevėžyje šiluma gyventojams pabrango 45 procentais. Bet tiekėjas aiškina: tai normalu.

„Jeigu lyginsime, pernai metais kuro kaina buvo du kartus pigesnė ir dujos buvo triskart pigesnės, biokuras – du kartus, natūralu, ir kaina buvo mažesnė ženkliai“, – aiškino T. Jukna.

Tiek, kad kuras – tik viena sąskaitos pusė. Kita – mokesčiai. O šiemet centralizuotai šilumai PVM pakeltas nuo 9 iki 21 procento. Kitaip tariant, už tą pačią šilumą ir valstybė prašo daugiau.

„Kainos akivaizdžiai kyla ir, norint suvaldyti kainų kilimą, Vyriausybė turi siūlyti sprendimus. Kol kas tokių sprendimų nematome“, – sakė Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Arvydas Anušauskas / R. Riabovo / BNS nuotr.

Konservatorius A. Anušauskas siūlo ne grįžti prie seno 9 procentų PVM, o ieškoti tarpinio varianto – šilumai taikyti 12 procentų tarifą.

„Šeima vidutiniškai, jei už šildymą – 100 eurų, mokėtų kokiais 9 eurais mažiau, dešimtadaliu sumažintos šilumos kainos“, – teigė A. Anušauskas.

Bet Seimas po pateikimo nusprendė įstatymą vis dėlto tobulinti. Ekonomistai seniai perspėja: tokia lengvata – tarsi aklas pinigų dalijimas.

„Ji nėra labai tiksli. Daugiabučiuose gyvena žmonės, kurie ir turi pajamų, ir neturi pajamų. Jei turi pajamų, tikrai gali susimokėti už šildymą“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Marius Dubnikovas / L. Balandžio / BNS nuotr.

O ir lengvatos nauda ateina tik tiems, kurie šildosi centralizuotai, bet už ją susimoka visi mokesčių mokėtojai.

„Yra apie 60 procentų, kurie turi centralizuotą šildymą, 40 procentų neturi ir ši lengvata būtų adresuojanti ir sprendžianti problemas tik vienos grupės, tų, kurie turi centralizuotą šildymą, dažniausiai didmiesčių gyventojų“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

Mažesnis mokestis reiškia ir mažiau pinigų biudžetui. Vien ankstesnis 9 procentų tarifas valstybės kišenę nuskausmino 65 milijonais eurų.

„Preliminariai gali būti tarp 60–80 milijonų, bet PVM jau surenkama ženkliai daugiau“, – teigė A. Anušauskas.

A. Anušauskas tikina, valstybė turi iš ko pasidalinti. Vien sausio–liepos mėnesiais iš PVM papildomai gauta 480 milijonų, palyginti su pernai tuo pačiu laiku.

„Negalima būtų pasakyti, kad dabar PVM išaugo, tai čia galime dabar lengvatas dalinti, ne“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Ir Vyriausybė kartoja tą patį. Reikia ne mokesčius mažinti, o paties kuro kainą – rinkai papildomai pateikti medienos žaliavą.

„Padidinta pasiūla, o pasiūla padidinta trečdaliu ir jau pirmi aukcionai ruošiami. Galbūt šią savaitę pirmasis su padidintu kiekiu bus pasiūlytas rinkai. Kuo didesnė pasiūla, tuo mažesnės kainos“, – aiškino L. Savickas.

Lukas Savickas / P. Peleckio / BNS nuotr.

Bet net ir tai negarantuoja pigesnės žiemos. Lietuvoje vis dar yra miestų, kurie šildosi ne biokuru, o dujomis. O dujų kaina gąsdina net Europos Komisiją.

„Šeimos ir pramonė moka kainą už krizę, kuri gerokai peržengia mūsų sienas. Nuo vasario pabaigos dujų kainos išaugo 140 procentų, dyzelino – padvigubėjo. O vien už importuojamą iškastinį kurą Europa papildomai sumoka 100 milijardų eurų“, – teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ramina: nesvarbu, kuo šildosi – malkomis, dujomis ar elektra – gyventojai gali prašyti kompensacijų. Tik savivaldybės įvertins pajamas ir turtą.

„Noriu patikinti, kad visi, kurie prašys ir atitiks kriterijus, tikrai tą kompensaciją gaus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Pagal dabartines prognozes šį sezoną kompensacijų galėtų prireikti maždaug 170 tūkstančių žmonių. Tam numatomi 94 milijonai eurų.