Viešbučiai ir kaimo turizmas ruošiasi padėti karo pabėgėliams

Tuo metu kaimo turizmo sodybų galimybes padėti pabėgėliams riboja jų veikla tik šiltuoju sezonu, nors ir jos jau pasiūlė priimti apie 400 žmonių.

Anot E. Šiškauskienės, asociacija su Vyriausybe pradėjo pokalbius dėl galimo pabėgėlių priėmimo, tačiau viešbučių savininkams kyla daug praktinių klausimų, į kuriuos kol kas nėra atsakymų.

„Pavyzdžiui, Vyriausybė siūlė padengti 10 eurų žmogui apgyvendinimą viešbutyje be PVM ir be pusryčių, klausimas, o kur tada tie žmonės maitintųsi. Ukrainiečiams duos maistui pašalpas, tai, tarkim, moteris su vaiku tris mėnesius gyvena viešbutyje ir nedirba restoranas, tai ką, jie pirks dujines plyteles ir kambariuose gaminsis? Teoriškai lyg viskas yra gerai, bet praktiškai kyla daug klausimų“, – BNS sakė E. Šiškauskienė.

Pasak jos, šiuo metu dalis viešbučių savininkų siūlo apgyvendinti pabėgėlius nemokamai, dalis norėtų gauti iš valstybės kompensacijas, ypač dėl išaugusių sąnaudų už šildymą.

„Vieni asociacijos nariai kambarius duoda nemokamai, kiti atidarytų savo viešbučius, bet reikia įsijungti šildymą ir paskui vien už jį mokėti 80 tūkst. eurų, kad kokius 10 kambarių duotų, tai kol kas labai įvairių nuomonių yra“, – sakė asociacijos vadovė.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovės Agnės Vaitkuvienės teigimu, valdžia į ją kol kas dėl pabėgėlių apgyvendinimo nesikreipė, tačiau patys verslininkai jau yra savanoriškai pasisiūlę priimti apie 400 žmonių.

„Vyriausybės pozicija kol kas tokia, kad pirma (pabėgėliai – BNS) apgyvenami miestuose, kur patogiau išdėstytos parduotuvės ir ligoninės arčiau, o tada jau apgyvendins kaime. Todėl dabar daugiau per savivaldybes ir per vietos užimtumo tarnybas tos iniciatyvos eina“, – BNS sakė A. Vaitkuvienė.

„Patys esame paskelbę apklausą tarp asociacijos narių, kiek gali priimti, tai šios dienos duomenimis, yra 39 sodybos, kuriose nemokamai galėtų apgyvendinti apie 400 pabėgėlių visoje Lietuvoje“, – pridūrė ji. 

Anot E. Šiškauskienės, preliminariai vien tik šalies viešbučiuose galėtų būti apgyvendinta apie 8 tūkst. karo pabėgėlių, tačiau kol kas tokio poreikio nėra.

„Šiuo metu šalyje yra labai daug savanoriškų iniciatyvų apgyvendinti pabėgėlius, be to, jų srautas į Lietuvą yra santykinai menkas, todėl kol kas iš mūsų nėra poreikio. Esame savotiškas rezervas“, – BNS sakė asociacijos vadovė.

E. Šiškauskienės teigimu, viešbučiai norėtų ne tik apgyvendinti, bet ir įdarbinti pabėgėlius – dėl to asociacija kalbasi ir su Užimtumo tarnyba.

„Dabar daugiausia nuo karo bėga moterys su vaikais, taip, jos galėtų dirbti virtuvėje arba kambarinėmis, mes to labai norėtume, o viešbučiai suteiktų iš karto ir gyvenimą, ir darbą“, – sakė ji.

„Pavyzdžiui, „Kauno grūdai“ turi viešbutį, tai jie siūlosi ir apgyvendinti, ir darbą įmonėje“, – pridūrė E. Šiškauskienė.

Kaimo turizmo asociacijos vadovė taip pat teigia, kad pabėgėliai galėtų būti įdarbinti.

„Nemokamai apgyvendinami pabėgėliai bent jau laikinai gautų ir darbą sodyboje: teritorijos priežiūrą ar kitus kvalifikacijos nereikalaujančius darbus“, – BNS sakė A. Vaitkuvienė.

Anot jos, nemažai kaimo sodybų yra pritaikytos dirbti tik vasarą, nes neturi šildymo, todėl jos turi ribotas galimybes apgyvendinti žmones ilgiau.

Migracijos departamento duomenis, ketvirtadienio ryte buvo užregistruota kiek daugiau nei tūkstantis Lietuvą pasiekusių pabėgėlių iš Ukrainos.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė iš rezervo skirti 3,94 mln. eurų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams priimti: nevyriausybinių organizacijų mobilių komandų veiklai – 152 tūkst. eurų, maitinimui – 1,97 mln. eurų, higienos, kitiems žmonių reikmenims ir medikamentams – 880 tūkst. eurų, trijų dienų maisto daviniams – 275 tūkst. eurų.