- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje deginti skirtos atliekos jau stumia iš rinkos biokurą. Kaune praėjusiais metais pradėjusi veikti Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ) jau spėjo nemenkai pakeisti šilumai gaminti naudojamo kuro struktūrą, pamažu stumdama biokuro tiekėjus.
Pastariesiems gerų žinių nėra ir sostinėje: įstrigus Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro katilinės statyboms, vietoj atsinaujinančių energetikos išteklių čia tiesiog deginamos dujos, – rašo „Lietuvos rytas“.
Kaunas ilgokai galėjo vadintis žaliausiu iš didžiųjų šalies miestų. Pavyzdžiui, 2019 m. čia net 95 proc. reikalingos šilumos buvo pagaminta iš biokuro.
Tačiau praėjusiais metais padėtis ėmė sparčiai keistis. Pradėjus veikti KKJ smarkiai išaugo iškastinio kuro dalis šilumos gamybos sektoriuje. Mat atliekos, kurios deginamos šioje jėgainėje, priskiriamos būtent tokiam kurui.
Todėl praėjusiais metais biokurui šiame mieste jau teko tik 75 proc. rinkos, o jo tiekėjai, skaičiuojant pagal kainas biržoje, negavo maždaug 2,5 mln. eurų pajamų.
Ateityje jos greičiausiai dar labiau susitrauks, nes KKJ pernai nuo metų pradžios veikė tik bandomuoju režimu.
Didžiausia problema, kad tai yra politinis sprendimas, sukūręs nevienodas žaidimo taisykles.
„Mes žinojome, kad Kaune biokuro dalis sumažės. O pernai dar prisidėjo ir bėdos Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, kai įstrigo biokuro katilo statybos. Dabar sklando gandai, kad jis veiks tik 2023 metais, todėl padėtis iš tiesų prasta“, – „Lietuvos rytui“ sakė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos („Litbioma“) direktorė Vilma Gaubytė.
Biokuro gamintojams nėra palankus ir Šilumos ūkio įstatymas, kuriame numatyta, kad aukcione dalyviams pasiūlius vienodas šilumos kainas pirmenybė nėra teikiama atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Tiesa, vienodos kainos atvejų pasitaiko ne itin dažnai.
„Didžiausia problema, kad tai yra politinis sprendimas, sukūręs nevienodas žaidimo taisykles. Mes tikrai nesutinkame su tokia pozicija, kai žiedinės ekonomikos grandinėje atliekos yra aukščiau negu biokuras“, – teigė „Litbiomos“ direktorė.
Pasak Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidento Vytauto Kisieliaus, maždaug 2012 metais prasidėjęs šalies perėjimas nuo dujų prie biokuro leido sumažinti šildymo kainas šalyje apie 40-50 proc. O Kaunas, kuriame veikia daugiausia šilumos gamybos iš biokuro įrenginių, tapo pigiausiai besišildančiu miestu.
„Biokuro naudojimas yra tikra šalies sėkmės istorija. Todėl jei žaliąją energiją Kaune išstumia atliekų deginimas, tai yra žingsnis atgal. Turime įgyvendinti ES politiką tiek dėl atsinaujinančių išteklių panaudojimo, tiek žiedinės ekonomikos. Tačiau siekiai deginti nerūšiuotas atliekas prasilenkia su numatytais tikslais“, – aiškino V. Kisielius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus nuomone, dar nėra didelė tragedija, kad mažėja biokuro dalis šilumos ūkyje, kaip yra Kaune.
„Blogiausia, kad auga iškastinio kuro vartojimas. Centralizuotai tiekiama šiluma yra neutraliausia anglies dvideginio išmetimo požiūriu. Bet kai naudojamos atliekos ar dujos, net ir individualaus namo šildymas tampa švaresnis“, – aiškino M. Nagevičius.
Anot jo, niekuo negali pasigirti ir dujas deginanti sostinė. Čia jau anksčiau investicijas į biokuro katilines pristabdė nepriklausomi gamintojai, o kogeneracinės jėgainės projektas vėluoja.
Kokių sprendimų galima imtis, kad kuo daugiau šilumos būtų gaminama iš atsinaujinančių išteklių? V. Kisieliaus nuomone, vienas būdų galėtų būti šilumos piko paslaugų Kaune užtikrinimas biokuro, o ne dujų įrenginiais.
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius teigė suprantąs biokuro gamintojų susirūpinimą dėl mažėjančios jo paklausos.
„Padėtis būtų buvusi kur kas geresnė, jei Vilniaus kogeneracinė jėgainė būtų užbaigusi biokuro projektą. Kita vertus, rudenį buvo labai pigios dujos, todėl kai kurios įmonės ėmė deginti jas, taip dar mažindamos biokuro paklausą“, – „Lietuvos rytui“ sakė V. Lukoševičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...