Grąžos gauta jau daugiau nei dešimtmetį nenaudojama Italijos lira – tik viena iš keleto monetų, su kuriomis galima supainioti eurą. Taip LRT.lt sako pinigų kolekcininkas Adomas Putrimas. Prekybos tinklų atstovai pažymi, kad pirmąjį pusmetį po euro įvedimo pirkėjai mėgino atsiskaityti ir žaislinėmis monetomis, bet to jau nebedaro. 

„Nė nepastebėjau, kur ir kada, tačiau grąžos gavau į eurą labai panašią monetą. Kurį laiką maniau, kad tai – kokia nors proginė kitos šalies dviejų eurų moneta, todėl kiek skiriasi nuo įprastų. Tačiau galiausiai supratau, kad grąžos gavau visai ne dviejų eurų monetą“, – gavęs senąją Italijos valiutą – lirą – laiške LRT.lt rašo vilnietis Viktoras.

Tačiau daugiau nei dešimtmetį nebenaudojama Italijos lira nėra vienintelė moneta, kurią galima supainioti su eurais. Į dviejų eurų nominalo monetą panaši ir dviejų lietuviškų litų moneta. Ją LRT.lt pasakoja gavęs vilnietis Milvydas.

„Jau daugiau nei metus mūsų šalies valiuta – euras, bet ne taip seniai nustebau savo piniginėje radęs du litus. Kažkada, matyt, gavau juos grąžos vietoje dviejų eurų, tačiau monetos tikrai panašios, tad nė nepastebėjau to, kol nepabandžiau jais atsiskaityti“, – sako vyras.

Labiausiai klaidina du eurai ir smulkios monetos

Pinigų kolekcininkas A. Putrimas pažymi, kad, grąžos gavus visą krūvą monetų ar vieną neapdairiai įsidėjus į piniginę, eurus galima supainioti ne tik su litais ar liromis.

„Kalbant apie dviejų eurų nominalo monetas, į jas yra panašūs litai, o iš senesnių valiutų – Italijos liros, Prancūzijos frankai. Smulkesni pinigai – vienas, du ir penki euro centai gali būti supainioti su vokiškais pfenigais arba latviškais santimais, kurie cirkuliavo prieš eurą.

Tačiau 10-ties, 20-ties, 50-ties euro centų monetas su kokios nors kitos valiutos monetomis supainioti būtų sunku“, – kalba pinigų kolekcininkas.

Pasak pašnekovo, dviejų eurų ir smulkių euro centų monetos į kitas minėtas valiutas panašios vizualiai, tačiau skiriasi jų storis ir svoris. Tai – pagrindiniai požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, jei vizualaus skirtumo nepastebima. Tiesa, anot A. Putrimo, kartais svorio skirtumas toks mažas, kad jį pajusti sunku.

Žaislinių monetų nebeneša

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė pasakoja, kad kitos valiutos monetų kasose jau kurį laiką neberandama, tačiau pirmąjį pusmetį po euro įvedimo pirkėjai bandydavo atsiskaityti ir žaisliniais pinigais.

„Didelių sumų ne euro monetomis nefiksuojame, pasitaiko tik pavienių atvejų. Paskutinis – prieš pusmetį. Daugiausia sumaišties ir didesnis ne euro monetų srautas buvo stebimas metų pradžioje. Pirkėjai vietoje eurų kasininkams duodavo žaislinius, panašius pinigėlius, todėl reikėdavo labai stebėti“, – pasakoja R. Saulytė.

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė tikina, kad iki šiol prekybos tinkle nėra rasta kitokių nei euro monetų.

„Tokių atvejų kol kas nesame turėję. Inkasatoriai nefiksavo, kad būtų inkasuotos monetos kita valiuta. Iš parduotuvių taip pat nesame gavę informacijos apie gautas kitos valiutos monetas. Taip pat nėra tekę sulaukti klientų skundų“, – sako B. Čaikauskaitė.

„Maxima“ atstovės R. Saulytės teigimu, gerokai didesnė problema, nei retai pasitaikančios svetimų šalių monetos, vis dar yra pinigų klastotės.

„Nusikaltimas, kuris vis kitoje parduotuvėje pasitaiko kone kiekvieną savaitę, – bandymai įduoti padirbtus pinigus. Tikimės, naujasis saugesnis 20 eurų banknotas pagelbės. Senąsias 20 eurų kupiūras, kaip ir 50-ties, buvo neretai mėginama padirbti. Vis dar išgirstame, kad kokiame nors Lietuvos kampelyje mėginama atsiskaityti padirbtomis kupiūromis“, – pažymi R. Saulytė.

Litai įgyja didesnę vertę

Galbūt vietoje eurų gavus litus išsyk nusiminti nevertėtų. Eurus, lietuviškas progines ir sidabrines apyvartines XX a. monetas kolekcionuojantis A. Putrimas pasakoja, kad šiandieną kai kurios litų monetos turi itin didelę vertę, o ir paprastas litų monetas įmanoma parduoti brangiau.

„Puikios kokybės smetoniniai litai šiandieną kainuoja ne vieną dešimtį eurų, kai kurių kaina gali siekti netgi 100 eurų.

Kalbant apie šiuolaikinius, prieš eurą buvusius litus, apyvartiniai proginiai litai, pavyzdžiui, Jurgutis (1 lito moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75-erių metų sukakčiai – LRT.lt), jei pakankamai reti, kainuoja  ir apie 10 eurų. Kitos proginės monetos taip pat turi didesnę vertę“, – tikina pašnekovas.

Pinigų kolekcininko teigimu, užsienyje ir paprasti apyvartoje cirkuliavę litai turi didesnę vertę – už juos galima gauti 2–4 eurus. Tai priklauso nuo poreikio, perkamo kiekio, monetos būklės, tiražo.