„Šiandien toks sprendimas nebūtų adekvatus. Nelabai atitinka šiuolaikinio laikotarpio aktualijas“, – penktadienį Žinių radijui teigė parlamentarė.
„Kalbame apie grėsmes apie poreikį didinti išlaidas gynybai ir kartu toks jau labai gerovės valstybės pasiūlymas dirbkime visi mažiau, nes situacija tokia gera, rami ir galima sau leisti“, – pridūrė ji.
Tačiau, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, diskusijos dėl keturių darbo dienų savaitės neišvengiama.
„Turint galvoje, kad daugelyje Pietų Europos valstybių apie tai svarstoma, yra pilotiniai pabandymai, todėl ta diskusija bus ir pas mus“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad keturių darbo dienų savaitė – ateities modelis, todėl ji žada tarpininkauti siekiant darbdavių ir profesinių sąjungų susitarimo dėl to.
Dirbkime visi mažiau, nes situacija tokia gera, rami ir galima sau leisti.
I. Ruginienė anksčiau interviu BNS teigė neįsivaizduojanti, kas turėtų atsitikti, kad ji nepalaikytų keturių darbo dienų savaitės idėjos. Pasak jos, po truputį darbdaviai jau mato šito modelio pliusus ir pradeda diegti.
Ministerija nurodo, kad dabar Darbo kodeksas leidžia darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl trumpesnio darbo laiko ar kitokio jo režimo, pavyzdžiui, dėl individualaus darbo laiko – keturių dienų per savaitę po 10 valandų.
Viešajame sektoriuje jau taikoma 32 valandų darbo savaitė tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, o kai kurioms profesijoms (mokytojams, sveikatos priežiūros specialistams) jau taikoma trumpesnė darbo savaitė.
(be temos)
(be temos)