VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas interviu BNS sakė, kad naujos kryptys, tarp jų galima pagalba Kinijos spaudimą patiriančioms įmonėms, galėtų atsirasti, jei tam pritartų fondo dalininkės Finansų bei Ekonomikos ir inovacijos ministerijos bei Europos Komisija.

„Šiuo atveju labai svarbus vaidmuo tenka verslo asociacijoms, nes jos galėtų konkrečiai pasakyti, kokia ta priemonė galėtų būti. Tokį poreikį mes pradedame girdėti, tačiau jis dar nėra išartikuliuotas“, – sakė D.Vilčinskas.

Pernai beveik 30 bendrovių fondas suteikė 157 mln. eurų finansavimą. Tarp jų daugiausia viešbučiai ir gamybos įmonės. Šiemet iki 250 mln. eurų paskolų portfelį planuojančios išauginti VIVA vadovas tikisi, kad papildomą postūmį reformuoti fondą galėtų duoti kol kas neįvardijamas strateginis partneris. 

– Kokie buvo antrieji pandeminiai metai agentūrai, kiek ir kokių įmonių 2021 metais kreipėsi į Pagalbos verslui fondą?

– Juokaudamas pasakysiu: mums gerai sektųsi tuo atveju, jei visiems aplinkui būtų blogai – jei įmonės turėtų finansinių problemų. Fondui 2021 metai buvo vidutiniški, nes Lietuvos ekonomika gerai dirbo, fiksuotas stiprus augimas, įmonės buvo sveikos, tai mes tik užpildėme ekonomikos ir finansų sektoriaus nišas, kur dėl pandemijos atsirado trūkumų.

Pernai pasiekėme 157 mln. eurų vertės portfelį. Jeigu iš pradžių buvo kalbama apie milijardą, tai suma pakankamai kukli, kita vertus, mes esame patenkinti rezultatais – kokias apimtis pasiekėme, su kokiomis įmonėmis dirbome ir kokios bendrovės atrado tokią valstybės siūlomą priemonę.

Džiaugiamės, kad per praėjusius metus fondas numigravo nuo leisgyvių įmonių gelbėjimo į pagalbą tiems, kas turi aiškų verslo modelį, bet šiuo metu siekia vienokios ar kitokios pagalbos, kad toliau galėtų žengti į priekį.

– Taip, didžiausios pernai skirtos paskolos buvo apie investicijas garsiai pranešinėjusioms „Viči“ ir VMG grupėms. Kokią jūs matote šio fondo ateitį?

– Nuo pat sumanymo iki dabar nei fondo strategija, nei prioritetai nėra pasikeitę. Keitėsi įmonių elgsena ir ekonomikos situacija. Per pusmetį įmonių gelbėjimas virto į įmonių veiklos tęstinumo problemų sprendimą: kur augti, kur investuoti. Be to, šalia pandemijos atsirado brangstančios žaliavos, darbo jėgos stygius ir kiti iššūkiai. Atitinkamai pradėjo keistis ir į mus besikreipiančių įmonių užklausos. Įmonės sako: žiūrėkit, pandemija sustabdė mūsų investicinius projektus, dabar norime juos atnaujinti, o tradiciniai finansiniai dalyviai bankai siūlo tokias sąlygas, mums dar trūksta šiek tiek, ar fondas gali.

Jeigu tai atitiko mūsų strategiją, sakėme – taip. Esmė liko ta pati – fondas turi padėti įmonėms, nukentėjusioms nuo kovido nekonkuruodamas su bankais, o tik juos papildyti. Mes nepakeičiame bankų, o atsistojame šalia jų. Fondas gali investuoti į akcinį įmonių kapitalą arba į skolos priemones, tačiau per visą mūsų praktiką pamatėme, kad skolos priemonės, tarkime, obligacijos yra pagrindinis instrumentas ir mes neturime nė vieno sandorio, kur fondas būtų investavęs į įmonių akcinį kapitalą.

– Kokie kriterijai lemia, kad į fondą besikreipianti įmonė gauna arba negauna pinigų?

– 157 mln. eurų paskolų portfelis susidarė iš 28 sutarčių. Labai panaši suma susidaro ir su tomis įmonėmis, kurios gavo neigiamą atsakymą iš fondo. Didžioji dalis besikreipiančių įmonių yra daugiau mažiau stabilizavusios savo padėtį, tad joms dažniausiai reikia tik papildomos skolos, nes jos turi bankų pasiūlymus, tačiau pastarieji nėra pakankami, o mes galime juos papildyti. Pagal mūsų strategiją galime skolinti ir apyvartinėms lėšoms, ir investicijoms. Ką pastebime, dabar įmonėms trūksta pinigų būtent pastarosioms.

– Kai kurios verslo organizacijos teigia, jog fondas iš pradžių deklaravo tikslą valstybės pinigais gelbėti dideles ir reikšmingas bendroves, tačiau dabar viskas krypsta į dar vieną verslo finansavimo mechanizmą, kur su kitomis agentūromis, bankais ar rizikos kapitalo fondais konkuruojama dėl galimybės įdarbinti rinkoje esantį pinigų perteklių. Kaip jūs vertinate tokią nuomonę?

– Mūsų bazinis principas – nekonkuruoti, o tik papildyti ten, kur trūksta. Bankai įprastai privalo duoti sutikimą, kad iš mūsų galima skolintis. Įmonės, turinčios poreikį ar projektą, iš pradžių kreipiasi į banką. Bankų lėšos visada yra suteikiamos patrauklesnėmis sąlygomis, todėl pastariesiems atsisakius leidžiama kreiptis į mus.

Kodėl bankai nenori? Jie įprastai yra apsibrėžę savo rizikos apetitą ar paskolų portfelio dydį.  Su kitomis valstybinėmis agentūromis nekonkuruojame, nes turime aiškų segmentą, su kuo dirbame.  Mes netgi prašome įmones pateikti įrodymų, ar skolinimuisi iš mūsų nėra kitų alternatyvų. Esame brangiausi ir mažiausiai patrauklūs. Mūsų palūkanos pernai buvo vidutiniškai 5,6 proc. su 0,25 proc. didėjimu kasmet, maksimaliai šešeriems metams.

Tačiau rinka yra netobula. Tie 157 mln. eurų buvo tai, ko pernai reikėjo verslui. Jeigu nebūtų buvę nukentėjimo nuo kovido kriterijaus filtro, mes greičiausiai būtume išdavę dvigubai daugiau paskolų – apie 300 mln. eurų.

Nebuvo kol kas įmonės, kuri ateitų ir sakytų, jog yra Kinija, mūsų verslas sustojo ir mums reikia pinigų, tačiau verslo asociacijos, su kuriomis bendraujame, sako, kad dėl Kinijos atsiradusios įtampos jau trukdo.

– Be tebevyraujančios pandemijos temos, Lietuvos verslui šiuo metu atsirado naujų iššūkių, pavyzdžiui, įvairūs suvaržymai su Kinija. Ar jau esate gavę konkrečių pagalbos prašymų iš įmonių, kurios dėl to nukentėjo?

– Tiesiogiai dėl Kinijos nėra įvardijama. Nebuvo kol kas įmonės, kuri ateitų ir sakytų, jog yra Kinija, mūsų verslas sustojo ir mums reikia pinigų, tačiau verslo asociacijos, su kuriomis bendraujame, sako, kad dėl Kinijos atsiradusios įtampos jau trukdo.

– Ar fondas galėtų suteikti paskolas dėl konflikto su Kinija tiesiogiai ar netiesiogiai nukentėjusioms įmonėms?

– Pagal dabartinę mūsų sąrangą ne, nes pagal mūsų investavimo strategiją ir aprašą, kurį tvirtina ministerijos, tokio kriterijaus, kaip nukentėjęs nuo konflikto su Kinija, nėra. Mes galėtume pasiūlyti naują priemonę ar sprendinį. Apie tai esu kalbėjęs ir teikęs pasiūlymus ministerijoms, kad tos pačios infrastruktūros pagrindu esant poreikiui galime pasiūlyti tiek stambiam, tiek vidutiniam verslui problemos sprendimą. Tam, kad fonde tokia eilutė atsirastų, reikia mūsų akcininkių Finansų ministerijos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pritarimo, kad šalia kovido fondas gali administruoti ir Kinijos problemą.

Šiuo atveju labai svarbus vaidmuo tenka verslo asociacijoms, nes jos galėtų konkrečiai pasakyti, kokia ta priemonė galėtų būti. Tokį poreikį mes pradedame girdėti, tačiau jis dar nėra išartikuliuotas. Potencialios sumos skolinimuisi turbūt siektų šimtus milijonų. Iš esmės kalbama apie apyvartinių lėšų finansavimą, kuris turėtų pakeisti Kinijos kredito agentūros atsitraukimą, atšauktus kredito limitus Lietuvos verslui.

– Vis dėlto, koks galėtų būti hipotetinis lėšų poreikis nukentėjusiems nuo neoficialių Kinijos sankcijų?

– Dabar labai sunku kalbėti apie sumas, jos turi koreliuoti su verslo poreikiais. Vienas dalykas yra praradimai dėl tiesioginio eksporto į Kiniją nutraukimo, kur, kaip sakiau, reikėtų apyvartinį kapitalą finansuoti. Tačiau daug didesnė tema gali būti įmonės, kurios netiesiogiai yra nukentėję, pavyzdžiui, parduoda komponentus užsienio partneriams, kurie gamina galutinį produktą Kinijai. Ir čia jau poreikis gali būti kitoks – gal padėti įmonėms rasti naujas eksporto rinkas, jeigu Kinija toliau aštrins situaciją ir bandys blokuoti lietuviškas prekes.

– Esant akcininkų pritarimui, kada fondas galėtų būti pasirengęs teikti pagalbą dėl Kinijos nukentėjusiam verslui?

– Pagal patirtį, suteikti tokį finansavimą, manau, užtruktų nuo mėnesio iki dviejų. Labai norint ir greitai dirbant gali būti iki mėnesio, bet dar reiktų tokią priemonę suderinti su Europos Komisija, nes ją reikėtų notifikuoti kaip valstybės pagalbą. 

– Ar su Kinijos faktoriumi, ar be jo, kokią pinigų sumą fondas planuoja verslui paskolinti šiemet?

– Europos Komisija patvirtino, kad fondas dar galės investuoti iki šių metų vidurio ir pagal poreikį esame nusimatę jį išauginti iki 250 mln. eurų, tai tyra per pusmetį dar investuoti apie 100 mln. eurų.  Jeigu pandemija nesitrauks, vasarą gali būti dar vienas pratęsimas, tad tas portfelis dar labiau pilnės.

Aktyviai diskutuojame ir su verslu, ir su Vyriausybe, kokios dar gali būti priemonės, kurios dabar būtų reikalingos Lietuvos ekonomikai. Mums atrodo, kad aktuali tema – investicijų skatinimas, nes verslą finansuoja tik bankai, šiek tiek rizikos kapitalo fondai, bet labiau NT sektoriuje. Kad gamybos, prekybos ar paslaugų įmonės leistų obligacijas – to beveik nėra. Mes norėtume būti tie jaunesnieji skolintojai, šalia bankų, kurie siūlytų hibridinį finansavimą. Tam reikėtų arba naujo fondo, arba naujos priemonės, arba reikšmingai koreguoti Pagalbos verslui fondą.

Kita dalis, kur reikės valstybės pagalbos, yra „žaliasis kursas“  – įmonių transformacija į aplinkai draugiškesnius gamybos būdus. Ateina reguliavimas iš Europos Komisijos pusės ir įmonės greitu laiku turės pradėti mokėti taršos mokesčius, jeigu nesikeis. Įmonėms reikės pagalbos, klausimas, ar jos pačios sugebės, ar valstybė joms padės atlikti šią transformaciją.

Kita priemonė, kurios didelis fanas esu – kapitalo rinkos skatinimas ir obligacijų populiarinimas. Valstybė galėtų įmonėms padėti platinti obligacijas ir galbūt garantuoti jų išpirkimą ir net dalį obligacijų išpirkti trumpam laikui su galimybe jas vėliau pasiūlyti antrinei rinkai.

– Ar VIVA dalininkai pritaria tokioms jūsų idėjoms?

– Kai kurios mūsų idėjos yra padedamos į stalčių, pavyzdžiui, žalinimasis – madinga tema, tačiau jį skatinti valstybė kol kas nesiryžta: gal dar trūksta bendro matymo ir supratimo. Tikiuosi, kad, pavyzdžiui, investicijų skatinimas galiausiai sulauks pritarimo. Pagalbos verslui fondas yra tik viena iš priemonių, mes norime, kad šalia jos atsirastų antra, trečia, galbūt ketvirta priemonė ir pavadinimas šiuo atveju ne taip svarbu. VIVA tas priemones galėtų administruoti, nes to dabar labai reikia Lietuvos ekonomikai.

Labai tikiu, kad kažkada būsime išgirsti ir bus pasakyta – gerai darom. Mūsų priemones tvirtina Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – taigi, turim dvi mamas, dabar laukiam jų pritarimo.

Fondas buvo sukurtas, kad šalia valstybės investuotų lėšų atsirastų siekiamybė pritraukti kitų investuotojų lėšas ir tokiu būdu būtų pasidalinta rizika. Investuotojai patiki savo lėšas tada, kada veikianti įstaiga parodo, kad gali dirbti. Mes jau veikiame daugiau nei metus ir nuo pat pirmos dienos kalbėjomės su potencialiais partneriais.

Apie tokią vieną bręstančią partnerystę ketiname pranešti dar šio mėnesio pabaigoje, tačiau norint plėstis reikia naujų finansinių priemonių, naujų tikslinių fondų, nukreiptų į investicijų skatinimą, žalinimą ir taip toliau, bet taip, mes turėsime strateginį partnerį, kuris pastiprins Pagalbos verslui fondo rezultatus, padės valdyti rizikas. Daugiau šia tema plėstis nenoriu, nes esame sutarę, kad mėnesio gale darysime bendrą pristatymą – nesinori sugadinti šventės.

– Ačiū už pokalbį.