Pasak jo, produktyvumo prasme Lietuva siekia 70 proc. ES vidurkio. „Taip, atlyginimai kyla, tai yra gerai, bet tai turi žygiuoti kartu su produktyvumo kilimu. Turėtume orientuotis į tokias valstybes kaip Airija, kuri du kartus viršija ES produktyvumo vidurkį, taip pat ir atlyginimų prasme yra vienoje iš aukščiausių pozicijų“, – pavyzdžiu dalijasi ministras.
Transformacijai pasiekti Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) orientuojasi į tris strategines kryptis – inovacijas, investicijas ir institucijas. E. Grikšo teigimu, „3i“ planas holistiškai yra orientuotas į sisteminį pokytį, o ne pavienes priemones.
„Vertinant visą „3i“ paketą, skaičiuojama, kad plano įgyvendinimas vidutiniu laikotarpiu galėtų padidinti Lietuvos BVP iki maždaug 9 proc.“, – interviu pasakoja ministras.
„Jeigu ES mastu mes supaprastintume procedūras, panaikintume biurokratinius barjerus, iki 2035 m. būtų sutaupoma apie 800 mlrd. eurų – tai yra administracinės naštos kaštai. Mes esame išsikėlę konkretų tikslą, t. y. verslui administracinę naštą sumažinti 35 proc. ir reikšmingai pagreitinti viešųjų paslaugų sistemą […]. Verslas neturi teikti tų pačių duomenų skirtingoms institucijoms kelis kartus“, – įsitikinęs E. Grikšas.
– Užsibrėžėte, kad iki 2030 m. kas antra darbo vieta Lietuvoje kurs aukštą pridėtinę vertę. Ministre, paaiškinkite, kas, paprastai tariant, yra tos aukštą pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos ir kas 2030 m. nutiks su tais gyventojais, kurie užima pozicijas aukštos pridėtinės vertės nekuriančiuose sektoriuose?
– Kai pristatome „3i“ strategiją, dažnai žmonės pagalvoja, kad kalbame apie aukštųjų technologijų sektorius, tokius kaip lazeriai, biotechnologijos, bet tikrai ne. Aukštą pridėtinę vertę kurianti darbo vieta – tai tokia darbo vieta, kurioje vertė suteikia ne tik fizinis darbas ar maža kaina, bet ir žinios, kūrybingumas ir inovacijos. Paprastai tariant, tai yra darbo vietos, kurios leidžia kurti produktus ir paslaugas konkurencingose tarptautinėse rinkose ir užtikrina didesnius atlyginimus.
Galėčiau pateikti konkretų pavyzdį. Yra įmonė x, kuri augina daržoves šiltnamiuose – salotas, svogūnus ir pan. Ta įmonė naudoja dronų sistemas, paremtas dirbtinio intelekto (DI) sprendimais, kurios pagal lapo struktūrą, spalvą nustato, ar tinkamai laistomos, puoselėjamos daržovės, ir pagal tai užtikrina greitesnius ir tikslesnius sprendimus dėl produkcijos. Vadinasi, mažesniais kaštais užauginama daugiau produkcijos, sukuriama daugiau apyvartos, pelno ir pan.
Svarbiausia žinia, kad mūsų tikslas nėra pakeisti žmones. Mūsų tikslas yra pakeisti ekonomikos struktūrą taip, kad daugiau darbo vietų natūraliai taptų aukštesnės vertės. Tai reiškia investicijas į darbuotojų kompetencijas, perkvalifikavimą ir technologijų diegimą įmonėse […].
Produktyvumo prasme Lietuva siekia 70 proc. ES vidurkio. Taip, atlyginimai kyla, tai yra gerai, bet tai turi žygiuoti kartu su produktyvumo kilimu. Turėtume orientuotis į tokias valstybes kaip Airija, kuri du kartus viršija ES produktyvumo vidurkį, taip pat ir atlyginimų prasme yra vienoje iš aukščiausių pozicijų.
– Ekonomikos transformacijai pasiekti orientuojatės į tris strategines kryptis – inovacijas, investicijas ir institucijas. Kodėl pasirinktos būtent šios sritys? Kuriant „3i“ planą prisijungė ir mokslo bendruomenė – kokios buvo jos pagrindinės įžvalgos?
– Be vieno iš šių trijų – inovacijų, investicijų ir institucijų – kiti du neveiks. Šios kryptys pasirinktos, nes sudaro vientisą sistemą: inovacijos leidžia kurti aukštesnę vertę, investicijos leidžia tas inovacijas paversti realiomis darbo vietomis, gamyba ir eksportu […], o institucijos turi užtikrinti, kad visa tai vyktų greitai, skaidriai ir be papildomų administracinių barjerų.
Mokslo bendruomenės indėlis yra labai svarbus. Apskritai vienas iš mūsų politinės vadovybės prioritetų yra nuolatinis dialogas su socialiniais, ekonominiais partneriais ir mokslo bendruomene. Pagrindinė jos žinutė buvo, kad Lietuva negali konkuruoti vien kaina ar darbo jėgos pigumu. Norint augti sparčiau, turime didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą […].
Planas „3i“ holistiškai yra orientuotas į sisteminį pokytį, ne pavienes priemones, o visos ekonomikos perėjimą prie aukštesnės vertės kūrimo modelio.
– Verslo bendruomenė dažnai akcentuoja, kad šalyje kone sparčiausiai ES auga minimalus mėnesinis atlyginimas, bet darbo našumo augimas Lietuvoje išlieka opia problema, o šis kokteilis mažina šalies konkurencinį pranašumą investuotojų akyse. Kaip siūlote spręsti šią problemą? Kas šiandien įtikintų investuotojus labiau atsigręžti į Lietuvą ir kokie investuotojai plano „3i” kontekste yra prioritetas?
– Konkurencingumui labai svarbu, kad atlyginimai kiltų kartu su produktyvumu. Tačiau jei atlyginimai kyla greičiau nei įmonių gebėjimas pagaminti daugiau, efektyviau ar aukštesnės vertės produktus ir paslaugas, natūralu, kad verslui darosi gerokai sunkiau konkuruoti tarptautinėse rinkose [...].
Šiandien dalis įmonių Lietuvoje vis dar dirba žemesnės pridėtinės vertės segmentuose, nepakankamai investuoja į technologijas, automatizaciją, inovacijas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Todėl mūsų tikslas ne stabdyti atlyginimų kylimą, o padėti ekonomikai greičiau pereiti prie aukštesnės vertės kūrimo modelio, kuriame didesni atlyginimai remiasi didesniu produktyvumu.
Tai daroma diagiant technologijas, keliant darbuotojų kompetencijas ir pritraukiant aukštos ar aukštesnės vertės investicijas, nes investuotojams šiandien svarbu ne tik mokesčiai, bet ir visas ekosistemos paketas […].
Mes tą turime. Žinoma, plane „3i“ prioritetas skiriamas investuotojams, kurie kuria aukštos vertės darbo vietas, tai yra gyvybės mokslai, informacinės technologijos (IT), inžinerinė pramonė, energetika, gynybos ir saugumo pramonė, nes būtent tokios investicijos leidžia didinti našumą ir ilgainiui didina šalies konkurencingumą.
Mechanizmų yra, jie veikia juos diegiant plane „3i“. Turėčiau pabrėžti ir tokias mokestines lengvatas kaip reinvestuojamo pelno lengvata, t. y. 0 proc. pelno mokesčio reinvestuojant į technologinį atsinaujinimą.
Turime stiprų universitetų tinklą, bet iš stiprių mokslinių, taikomųjų tyrimų Lietuvoje išsukame palyginti nedaug naujų startuolių ir įmonių, kurios galėtų augti, konkuruoti, eksportuoti ir įsitvirtinti pasaulinėse rinkose.
– Pastaruoju metu daug diskutuojama apie administracinės naštos verslui mažinimą. Ar yra paskaičiavimų, kiek tai tiesiogiai prisidėtų prie ekonomikos auginimo? Kas šioje srityje jau yra konkrečiai numatyta ir kokios priemonės yra Nr. 1?
– Taip, administracinės naštos mažinimas turi tiesioginį poveikį ekonomikai: tai – mažesnės sąnaudos verslui, greitesni sprendimai, platesnės investicijos, nes kiekviena perteklinė procedūra verslui reiškia prarastą laiką ir pinigus, kurie galėtų būti skirti plėtrai. Kalbant su potencialiais investuotojais tikrai pabrėžiama, kad aktualu ne tik rinkos, mokesčių dydis, lėšų skaičius ir pan., bet ir tai, kaip greitai nuo sutarties pasirašymo iki veikiančios gamyklos investuotojas gali turėti investiciją ir kaip greitai Lietuvos savivaldybė gali sulaukti tos investicijos.
Turime konkrečius skaičiavimus, atlikome modeliavimą, tad matome, kad investicijos labai prisideda prie ekonomikos augimo lygia tiesiąja į viršų: investicijos į inovacijas, MTEP duoda labai didelę naudą, bet per ilgesnį metų skaičių. Administracinės naštos mažinimas yra viena didžiausių teigiamų ir greičiausią poveikį bendrojo vidaus produktui (BVP) turinčių „3i“ plano krypčių. Vertinant visą „3i“ paketą, skaičiuojama, kad plano įgyvendinimas vidutiniu laikotarpiu galėtų padidinti Lietuvos BVP iki maždaug 9 proc.
Yra ir Mario Draghi, ir Enrico Letta ataskaitos, kuriose paskaičiuota, kad jeigu ES mastu mes supaprastintume procedūras, panaikintume biurokratinius barjerus, iki 2035 m. būtų sutaupoma apie 800 mlrd. eurų – tai yra administracinės naštos kaštai.
Mes esame išsikėlę konkretų tikslą, t. y. verslui administracinę naštą sumažinti 35 proc. ir reikšmingai pagreitinti viešųjų paslaugų sistemą […]. Verslas neturi teikti tų pačių duomenų skirtingoms institucijoms kelis kartus.
– Kalbant apie administravimą, taip pat išskiriate modernias institucijas. Kaip įsivaizduojate tokias institucijas? Kokie yra pagrindiniai jų elementai?
– Moderni institucija yra ta, kuri orientuojasi į rezultatą ir klientą – žmogų ar verslą. Veikia greitai, skaidriai, remiasi duomenimis, o ne perteklinėmis procedūromis, nes tikrai būna papildomų prašymų iš tam tikrų institucijų patikslinti dokumentus, duomenis, nors dažnu atveju valstybė turi tuos duomenis [...].
Pagrindinis atsakymas yra skaitmenizacija, automatizuoti procesai, aiškūs terminai, padedant DI, ir atsakomybės priskyrimas – tai sprendžia administracinės naštos klausimą. Trumpai tariant, modernios institucijos veikia kaip partnerės, o ne kaip kliūtis.
– Jūs taip pat užsibrėžėte mažinti regionų atotrūkį. Kas šiandien labiausiai skiria regionus ir kaip tas skirtis mažinsite? Kokie konkretūs faktoriai pritrauktų daugiau investicijų būtent į regionus?
– Vienas iš mūsų pagrindinių siekiamų rodiklių yra tai, kad ne mažiau nei 30 proc. investicijų būtų nukreipta į regionus. Tikrai aktyviai lankome regionines savivaldybes, susitinkame su vietos verslo bendruomenėmis. Didžiausi skirtumai tarp regionų – darbo vietų kokybė, infrastruktūros parengtis ir talentų prieinamumas. Jei regione nėra paruoštų sklypų, inžinerinės infrastruktūros ar kvalifikuotų darbuotojų, investuotojai renkasi kitą vietą. Todėl tikslas yra realiai padaryti regionus pasiruošusius investicijoms, t. y. ekonomikos parkai, laisvosios ekonomikos zonos, infrastruktūros gerinimas, profesinio rengimo stiprinimas, bendradarbiavimas tarp savivaldos, verslo ir mokslo [...].
Suinventorizavome Lietuvą, nes Lietuvoje trūksta didesnių nei 25 ha sklypų didelėms, strateginėms investicijoms. Savivaldybės labai noriai bendradarbiavo, pateikė visą turimą sklypų sąvadą, dabar kuriame IT sprendimą, kaip kiekvienam investuotojui pateikti sklypų ir esamos infrastruktūros turimą informaciją […]. Tačiau regionuose jau dabar tikrai yra gerų įmonių pavyzdžių, kaip produktyvumu lenkia ES vidurkį turbūt kelis kartus ir gamina vienus konkurencingiausių produktų ne tik ES, bet ir globaliu mastu.
Vienas iš mūsų pagrindinių siekiamų rodiklių yra tai, kad ne mažiau nei 30 proc. investicijų būtų nukreipta į regionus.
– Lietuva šiandien Vidurio ir Rytų Europos regione aiškiai išsiskiria savo gyvybinga startuolių ekosistema. Iki 2030 m. žadate gana ambicingą rodiklį: dvigubai daugiau startuolių. Ką rodo šiandienės tendencijos, kokiems sektoriams atstovaus šie artimos ateities startuoliai?
– Rodikilis tikrai ambicingas, Centrinėje ir Rytų Europoje esame sparčiausiai auganti startuoliška valstybė, tikrai buvo priimta gerų sprendimų. Tačiau kalbant apie naujų startuolių įsikūrimą ar esamų augimą iki didesnių, vis dar yra tam tikrų trikdžių. Dabartinės technologijos rodo, kad didžiausias augimas bus ten, kur susijungia technologijos ir aukštos kompetencijos. Jei kalbėtume apie sritis, tai, aišku, yra DI, kibernetinis saugumas, jo sprendimai, nepamirškime finansinių, gyvybės mokslų, gynybos technologijų, švarios energetikos sprendimų ir pramonės skaitmenizavimo produktų.
Mūsų nišinės technologijos yra mūsų sėkmės raktas – būti tiekimo grandinėse savo neprilygstamais produktais, sprendimais. Tikslas – kad startuoliai ne tik būtų atskiras sektorius, bet ir visos ekonomikos transformacijos variklis [...].
Turime stiprų universitetų tinklą, bet iš stiprių mokslinių, taikomųjų tyrimų Lietuvoje išsukame palyginti nedaug naujų startuolių ir įmonių, kurios galėtų augti, konkuruoti, eksportuoti ir įsitvirtinti pasaulinėse rinkose.
(be temos)