„Peržiūrėjome šešis pagrindinius procesus, dalį jų dalinai automatizavome ir skaitmenizavome, ir jau sausio pradžioje planuojame paleisti pagrindinį ir didžiausią įrankį – oficialios kontrolės informacinę sistemą. Tai reiškia, kad mūsų specialistai galės atlikti patikrinimus naudodami naują informacinę sistemą“, – Eltai interviu metu sakė A. Mikalauskienė.

„Jau šiai dienai, visuomenė gali mūsų internetiniame puslapyje realiu laiku matyti rinkos kontrolės ar importo metu nustatytus nesaugaus maisto atvejus, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus ir apribotas įmonių veiklas. Taip pat automatizuota vartotojų pranešimų sistemą. Anksčiau žmonės turėjo pildyti popierinę formą ir atsiųsti ją pdf formatu elektroniniu paštu. Šiandien visa tai vartotojas gali padaryti mūsų puslapyje“, – aiškino ji.

Taip pat, pabrėžia ji, reformos metu buvo optimizuoti teritoriniai padaliniai, o darbuotojų funkcijos specializuotos, kas pagerino jų darbo kokybę.

VMVT direktorė teigė, kad reformos metu buvo pasamdyta per 100 naujų darbuotojų, kas leido pagerinti tarnybos veiklą. Tačiau ji pastebi, kad kaip ir visoje Europos Sąjungoje, susiduriama su veterinarų norinčių vykdyti skerdyklų kontrolę trūkumu, o tai bandoma kompensuoti technologiniais sprendimais.

„Kalbėjome, kad norime tarnybą padaryti atvirą kitų sričių specialistams. Šiais metais priėmėme netoli 100 naujų, įvairių sričių specialistų. Suformavome naujas IT, antikorupcijos ir rizikos vertinimo komandas“, – kalbėjo ji.

„Kritiškai trūksta valstybinių veterinarijos gydytojų, vykdančių nuolatinę kontrolę skerdyklose, ten veterinarijos gydytojas turi būti nuolat, nes tik jo sprendimas lemia, ar skerdena yra saugi ir gali būti pateikta į rinką.  Tai reiškia darbo vieta ne ofise, ne teritoriniame padalinyje, o skerdykloje, būtent čia sunku prisitraukti naujų specialistų“, – aiškino A. Mikalauskienė.

Tai reiškia darbo vieta ne ofise, ne teritoriniame padalinyje, o skerdykloje, būtent čia sunku prisitraukti naujų specialistų.

Interviu metu VMVT direktorė taip pat papasakojo apie tokių ligų, kaip kiaulių maro ir paukščių gripo, paplitimą Lietuvoje ir kaip tarnyba su tuo tvarkosi bei kokių inciatyvų institucija ėmėsi atradusi, kad beveik pusė visų gyvūnų prieglaudų Lietuvoje yra perpildytos.

– Kai kalbėjome prieš beveik metus, pagrindinė tema buvo VMVT reforma. Kaip įvertintumėte pažangą nuo tada iki dabar?

– Kai kalbėjomės kovą, tai buvo ką tik po struktūrinės reformos įsigaliojimo. Dabar jau praėjo 10 mėnesių.

Iš tikrųjų, mano akimis, mes labai daug padarėme. Pačios reformos tikslas buvo antikorupcinis pokytis tarnyboje. Ir to siekėme per struktūrinį pokytį, kontrolės ir paslaugų funkcijų atskyrimą, teritorinių padalinių optimizavimą. Taip pat buvo tikslas centralizuoti kai kurias funkcijas, tarp jų ir rizikos vertinimą bei kontrolės planavimą.

Šie metai buvo daugiau pereinamieji, nes žmonėms reikėjo prisitaikyti prie naujų funkcijų, kurios buvo išskirtos  į dvi dalis ir specializuotos. Dabar vieni teikia paslaugas, o kiti liko vykdyti kontrolę, tai yra tik atlikti patikrinimus. Mano akimis šis modelis iš tikrųjų yra geras. Jis parodė buvusios sistemos problemas, nes vienas specialistas turėjo labai daug žinoti ir vykdyti daug funkcijų.

Tai šiandien dienai darbuotojai specializuojasi vienoje ar kitoje srityje, jie gali kelti kompetenciją konkrečioje srityje. Tikslas, kad paslaugos būtų teikiamos greičiau ir kokybiškiau ir didėtų kontrolės efektyvumas.

Lygiagretus tikslas buvo peržiūrėti tarnybos procesus ir juos efektyvinti. Praeitų metų pradžioje identifikavome pagrindinius tarnybos procesus, kurie yra skaitlingiausi paslaugų , kontrolės veiksmų atlikimo prasme, detaliai išsianalizavome juos, organizavome praktikines sesijas, įtraukėme darbuotojus. Svarbiausia patys tarnybos darbuotojai dirbo ties procesų tobulinimu ir pamatė, kokie jie griozdiški, kokie mes lėti, kiek daug vietų kur gali būti padaromos klaidos.

Peržiūrėjome šešis pagrindinius procesus, dalį jų dalinai automatizavome ir skaitmenizavome, ir jau sausio pradžioje planuojame paleisti pagrindinį ir didžiausią įrankį – oficialios kontrolės informacinę sistemą. Tai reiškia, kad mūsų specialistai galės atlikti patikrinimus naudodami naują informacinę sistemą. Jos siekis yra sutrumpinti patikrinimo laiką subjekte, tokiu būdu prisidėti prie naštos mažinimo.

– Kaip tai paveiks visuomenę?

– Jau šiai dienai, visuomenė gali mūsų internetiniame puslapyje realiu laiku matyti rinkos kontrolės ar importo metu nustatytus nesaugaus maisto atvejus, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus ir apribotas įmonių veiklas. Taip pat automatizuota vartotojų pranešimų sistemą. Anksčiau žmonės turėjo pildyti popierinę formą ir atsiųsti ją pdf formatu elektroniniu paštu. Šiandien visa tai vartotojas gali padaryti mūsų puslapyje. Užpildžius anketą sistemos viduje atliekamas rizikos vertinimas ir pranešimui priskiriama maža, vidutinė ar didelė rizikos. Pagal tai mes galime greičiau ištirti atvejį ir sureaguoti. Kai yra, pavyzdžiui, didelė rizika apsinuodyti maistu, mes galime nedelsiant reaguoti ir užkirsti kelią didesnės visuomenės dalies apsinuodijimui.

Kalbėjome, kad norime tarnybą padaryti atvirą kitų sričių specialistams. Šiais metais priėmėme netoli 100 naujų, įvairių sričių specialistų. Suformavome naujas IT, antikorupcijos ir rizikos vertinimo komandas. Taip pat ir teritoriniuose padaliniuose, dalis jų buvo apjungti, išskyrus Vilnius ir Kaunas liko toje pačioje apimtyje. Bet kiti rajonai apsijungė, ten irgi dirba naujos specialistų komandos. Matome, kad naujos komandos, turinčios naujus vadovus, yra aktyvios, įsitraukusios ir pozityvios pokyčiui.

Siekiame mažinti atotrūkį tarp centro ir teritorinių padalinių specialistų, vadovai ir skyrių specialistai iš centro vyksta  į teritorinius padalinius susitikti su darbuotojais, tiesiogiai, išgirsti jų problemas ir kartu jas spręsti.

A. Strumilos / BNS nuotr.

–  Paminėjote, kad turite 100 naujų specialistų. Bet praeitais metais atrodė, kad reikia priimti didesnį skaičių specialistų. Tad ar nėra kažkokio trūkumo? Ar vis tik randate tų specialistų?

– Čia priklauso kokios srities specialistų. Kritiškai trūksta valstybinių veterinarijos gydytojų, vykdančių nuolatinę kontrolę skerdyklose, ten veterinarijos gydytojas turi būti nuolat, nes tik jo sprendimas lemia ar skerdiena yra saugi ir gali būti pateikta į rinką. Tai reiškia darbo vieta ne ofise, ne teritoriniame padalinyje, o skerdykloje, būtent čia sunku prisitraukti naujų specialistų.

Taip yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, tai, kad jauniems specialistams, ką tik baigusiems studijas ši darbo vieta nėra patraukli. Kitas aspektas yra atlygis, bet nuolat stengiamės jį didinti. Nuolat bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, susitinkame sus studentais, bandome sudominti, kad net tik gydymas, bet maisto sauga ir higiena yra nemažiau įdomu ir prasminga, juk valgyti norime visi. Beveik visi baigę veterinarijos studijas studentai renkasi smulkių gyvūnų gydymą.

Su šia problema susiduria ir kitos Europos Sąjungos šalys. Ten taip pat trūksta veterinarijos gydytojų kontrolei ir priežiūrai. Dėl to yra ieškoma inovatyvių technologinių sprendimų pasitelkiant DI, nuotolines patikras, pvz., kitos šalys jau pradeda pasitelkti naująsias technologijas, kurios šiandien dienai yra labai brangiai kainuojančios.  Skandinavijos šalys turi tokių praktikų.

Didesnio kiekio specialistų mano manymu nereikia, mums pirmiausia reikia susitvarkyti savo vidinius procesus.

– Lietuvoje dažnai į bet kokias institucijas žiūrima kaip į baudžiamuosius instrumentus. Minėjote, kad reformos tikslas buvo transformuotis į padedančiąją institucija. Tai ar VMVT pavyksta ta transformacija?

– Transformacija vyksta. Mūsų prioritetas tikrai yra kokybiškos konsultacijos, jokiu būdu neturime siekio būti baudžiamąja, bet nereikia pamiršti, kad esame kontrolės institucija ir nustačius grubius, piktybiškus ar pasikartojančius pažeidimus poveikio priemonės turi būti taikomos. Mūsų tikslas yra, kad subjektai suprastų teisės aktus ir nedarytų pažeidimų, dėl kurių paskui reikėtų taikyti nuobaudas. Taigi, visiško nebaudžiamumo būti negali, praktikoje esame susidūrę su piktybiškai veikiančiais subjektais, kurie žiūri tik savo interesų ir jiems visuomenės saugumas ar gyvūnų gerovė visiškai nerūpi. Tai jei tokių ir ateityje bus, tai ir veiksmai bus principingi ir griežti.

Ką darome šiuo klausimu, pradėjome labai aktyviai bendradarbiauti su verslo asociacijomis. Šiuo metu reguliarius susitikimus turime su 10 asociacijų. Tikslas yra išgirsti juos, su jų veikla susijusias problemas ir kartu ieškoti sprendimų. Taip pat, jei keičiame klausimynus, teisės aktus, siunčiame jiems pastabas, kad jie išsakytų savo nuomonę.

Kas pasikeitė dėl sankcijų taikymo, buvo planuota tą funkciją centralizuoti? Taip, poveikio taikymo funkcija centralizuota, patikrinimą atlikęs specialistas ar teritorinio padalinio vadovas negali priimti sprendimo dėl įmonės veiklos stabdymo ar nuobaudos skyrimo. Tokius sprendimus šiandien priima poveikio priemonių taikymo skyrius centre įvertinęs patikrinimo medžiagą.

– Tad jau galite įvertinti pastebimas patikrinimų efektyvumo augimą?

– Vienas iš reformos tikslų buvo centralizuoti subjektų rizikos vertinimą. Jeigu iki šiol, ankstesnėje struktūroje buvo taip, kad rizikos vertinimą atlikdavo  specialistas, kuris vykdė kontrolę regione, tai šiandien dienai, jau esame sukūrę modelį centralizuotam rizikos vertinimui, kuris bus objektyvus ir leis resursus sutelkti tik į rizikingiausias sričių kontrolę. Ir mano įsitikinimu, tai bus vienas pavyzdinių modelių ne tik Lietuvoje, gal ir Europoje, nes kiek žiūrėjome kitų šalių  praktikas, neradome nieko panašaus, ką galėtume pernaudoti.

Iš tikrųjų labai džiaugiuosi žmonėmis, kurie  parašė praktiškai disertacijos darbus. Subjektų rizikos vertinimo ir mėginių atrinkimo rizikos vertinimo moduliai yra parengti pilnai. Jie šiuo metu atiduoti programavimui ir  integravimui į oficialios kontrolės informacinę sistemą ir bus jos dalis. Būtent informacinė sistema ir atliks rizikos vertinimas.

Šiame etape mes ne pilna apimtimi įgyvendiname centralizuotą rizikos vertinimą.

– Pereinant kiek prie kitų klausimų. Tai Europoje matoma, kad vis dar susiduriama su paukščių gripu. Pati tarnyba dar spalį pranešė, kad Europos mastu sunaikinta pusantro milijono paukščių. Tad ar matote kažkokių pavojų Lietuvoje? 

– Lietuvoje kiekvienais metais yra susiduriama su afrikinio kiaulių maro protrūkiais ir su labai patogeniško paukščių gripo atvejais. Afrikinį kiaulių marą Lietuvoje turime jau 10 metų ir jis laukinėje faunoje (šernuose) išplitęs visos šalies teritorijoje. Kadangi šiai ligai jautrios yra kiaulės, tai kiekvienais metais mažuose, nekomerciniuose ūkiuose yra nustatomas afrikinis kiaulių maras. Šiais metais turėjome 8 atvejus.

Kiekvienas toks protrūkis sąlygoja apribojimus aplinkui esantiems komerciniams ūkiams. Tuose naminiuose ūkiuose kiaulės sunaikinamos, o komerciniams, esantiems kelių dešimčių kilometrų spinduliu, ribojama prekyba ir eksportas. Tai reiškia, kad tiek pats ūkis, tiek pati valstybė patiria finansinius nuostolius.

Šiais metais turėjome aštuonis protrūkius smulkiuose ūkeliuose, bet 65 tūkst. kiaulių buvo apribotas judėjimas ir prekyba.

Šiais metais turėjome aštuonis protrūkius smulkiuose ūkeliuose, bet 65 tūkst. kiaulių buvo apribotas judėjimas ir prekyba.

– Ar tie mažieji ūkiai nesugeba apsisaugoti, ar tos kiaulės kažkokį kontaktą turi su šernais?

– Paprastai kiaulės jokio kontakto su šernais neturi, jos laikomos uždarai. Lauke laikomų kiaulių atvejų nebenustatome.

Bet užkratas į tvartą patenka nesilaikant biosaugos, visi protrūkiai paprastai nustatomi šienavimo laikotarpiu. Nes šernai vaikšto po šienaujamas pievas, kur šeimininkai pjauna žolę, grybauja ir tiesiog nesilaikydami biosaugos užkratą atsineša į tvartą. Lygiai taip pat ir su paukščiu gripu. Įprastai tas virusas pernešamas laukinių vandens paukščių. Ir jeigu nesilaikoma biosaugos, jis patenka į naminius bei komercinius ūkius. Kas yra atsitikę ir šiais metais.

Taip pat kiekvienais metais vis didesnę grėsmę kelia klimato kaita ir gyvūnų užkrečiamos ligos nebūdingos mūsų regionui. Dar ne Lietuvoje, bet aplinkinėse šalyse jau nustatomi protrūkiai ligų, kurios iki šiol buvo būdingos šiltesniems regionams. Nerimą kelią Lenkijoje užfiksuoti jau trys mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai  Tai yra , apie 700 kilometrų nuo Lietuvos, ligų plitimai tai labai mažas atstumas.

Tai reiškia, kad jei tai atsitiktų Lietuvoje, vėl atsirastų prekybiniai ribojimai, finansiniai nuostoliai ūkiams. Tai taip pat ekonominiai nuostoliai Lietuvai, nes nukenčia eksportas, negalima gyvulių ar produkcijos išvežti į kitas šalis.

Tai pasekmės yra labai rimtos, o apsisaugoti yra sudėtinga, nes ši liga yra pernešama mašalų infekuotu virusu.

– Tada reikia ieškoti būdų, kaip apsaugoti nuo tų naujų grėsmę keliančių ligų. O tos, kur įsisenėjusios, jau kaip suprantu, sukontroliuojama kiek įmanoma?

– Kas liečia afrikinį kiaulių marą, tai kalbamės nuolat su medžiotojais, kad mažintų šernų populiaciją ir taip sumažintų ligos paplitimą, bet kol kas apčiuopiamų rezultatų pasiekti nepavyksta, stebime šernų populiacijos nuolatinį augimą.

– Pakalbėkime truputį kita tema. VMVT 2024 m. sausio-rugsėjo mėn. atliko tyrimą, kurio metu atrado, kad beveik pusė gyvūnų prieglaudų perpildytos. Tad ar yra kažkokių sprendimų, kurių reiktų imtis šioje srityje? 

– Šiais metais  nusprendėme padaryti visų globos įstaigų patikrinimus, tam, kad žinotume bendrą situaciją.

Patikrinimų rezultatai nedžiuginantys –  41 proc. gyvūnų globos įstaigų yra perpildytos, pažeidžiami gyvūnų gerovės reikalavimai – gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis. Buvo nustatyta ir visa eilė kitų pažeidimų: ženklinimo, registravimo, privalomos vakcinacijos, dėl veterinarinių vaistų naudojimo su pasibaigusia realizacija. Kelioms įstaigoms teko apriboti veiklą, joms neleista priimti naujų gyvūnų.

Patikrinimų rezultatai parodė, kad iš tikrųjų kovojame su pasekmėmis ir ėmėmės lyderystės ieškant priežasčių ir jų sprendimų.

Praeitų metų lapkričio mėn. surengėme susitikimą su socialiniais partneriais. Pakvietėme policiją, visas savivaldybes, gyvūnų globos įstaigų atstovus, taip pat Aplinkos apsaugos ministeriją, nes jie yra šios srities politikos formuotojai.

Paprašėme kelių savivaldybių, kurios gerai tvarkėsi, pasidalinti savo patirtimi. Savo praktikas. Išsiskyrėme su įsipareigojimu, kad imamės lyderystės ir pasirengiame veiksmų planą, kaip judėti toliau, kad problemą spręsti iš esmės.

Šiai dienai tarnybos teritorinių padalinių vadovai labai glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėms, fiziškai susitinka su jų atstovais, aptaria kiek gali skirti lėšų beglobių gyvūnui globai, be priežiūrų gyvūnų populiacijos mažinimui, taip pat ženklinimui ir registravimui.

Susitikimo metu supratome, kad kai kurių savivaldybių atstovai net nežinojo savo funkcijų, kad būtent jos yra atsakingos už jų teritorijoje esančių gyvūnų ženklinimo ir registravimo kontrolę.

Pamatėme, kad stumdydamiesi kas už ką atsakingas, situacijos nepakeisime ir Nes taip dialogo nerasime, todėl ir ėmėmės inciatyvos nuo kažko pradėti keisti situaciją. Atlikdami patikras ūkinių gyvūnų laikymo vietose, taip pat patikrinsime augintiniai yra suženklinti ir registruoti. Jei ne, įspėsime savininką ir informuosime savivaldybę.

Kadangi pakankamai glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos akademija prašėme jų apmokinti kuo daugiau studentų, kurie turėtų teisę ženklinti gyvūnus augintinius. Turime idėją padaryti keletą akcijų, kur nuvažiavę į vieną ar kitą savivaldybę kartu su studentais, kurie turi galimybę ir teisę ženklinti gyvūnus, parodyti savivaldybės darbuotojams kaip tai padaryti. Nes tai labai paprasta procedūra, tereikia turėti įrenginį, patikrinti ir užregistruoti gyvūną. Tik tada kai visi gyvūnai bus suženklinti ir registruoti, sumažinsime gyvūnų skaičių prieglaudose, nes galėsime identifikuoti gyvūno savininką ir taikyti atsakomybę už nepriežiūrą, žiaurų elgesį ir kt. Taip pat, daug didesne apimtimi turi būti pradėti taikyti bepriežiūrių kačių populiacijos mažinimo veiksmai.

– Norėjau paklausti, ar reiktų kažkokios naujos gyvūnų gerovės organizacijos Lietuvoje, bet kaip suprantu, tarnyba labai intensyviai to imasi. Bet gal yra dalykų, kur dar reikia kažkaip apriboti siekiant gyvūnų gerovės?

– Manome, kad tikrai yra vietų, kur galima būtų keisti teisės aktus. Vienas iš tų pokyčių galėtų būti tai, kad gyvūnas negalėtų būti atiduotas iš prieglaudos nesterilizuotas ar nekastruotas. Nes būtent iš neatsakingo dauginimo randasi perteklinis gyvūnų skaičius. Tai turėtume pirmiausiai 100 proc. susiženklinti gyvūnus, tada reguliuoti populiaciją. Ir tokiu būdu sumažėtų jų skaičiai. Nes šiandien turime apie 4 tūkst. gyvūnų globos įstaigose, kas yra daug.

– Kokių nors kitokių pokyčių gyvūnų gerovės srityje kurie būtų reikalingi matote?

– Visą laiką visuomenės elgesys gali turėti labai didelę įtaką. Visai neseniai turėjome atvejį, kur būsto pardavimo įmonė kaip tarsi skatinančią priemonę pridėjo gyvūną dovanų, tokį veiksmą vertiname kaip labai neatsakingą. Nes net jei norima gyvūną turėti šeimoje, visą laiką reikia labai atsakingai vertinti, tai negali būti sprendimas paremtas vien emocijomis. Tai yra gyvūnas, kuriam reikalinga nuolatinė kasdieninė priežiūra,  negalime pamiršti – tai yra 10-15 metų įsipareigojimas.

Buvo 2024 m. mūsų akcija buvo „Atmerk akis – pasitikrink veisėją“. Tai irgi labai svarbu, kad prieš nusprendus įsigyti gyvūną būtina įvertinti visas aplinkybe, kur ir kaip jis augimas. Nes nustatome tikrai  šokiruojančių atvejų, sąlygų kuriomis laikomi gyvūnai, nors yra parduodami už didelę kainą

Prieš įsigyjant gyvūną visada verta nuvažiuoti į globos įstaigą, pasavanoriauti  ir tik tada nuspręsti ar pasiimti gyvūną iš prieglaudos ar pirkti iš veisėjo.