- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai, rašoma antradienį paskelbtoje Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) kovai su koronavirusu skirtų pirkimų apžvalgoje.
„Pandemijos pradžioje, perkančiųjų organizacijų teigimu, ilgą laiką buvo tikinama, kad valstybės rezerve esančių priemonių pakaks, todėl buvo delsiama pradėti vykdyti pirkimus. Laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą“, – rašo VPT.
Pasak tarnybos, taip pat pastebėta, jog trūko centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo bei konsoliduotos informacijos pateikimo, kiek ir kokių priemonių buvo patiekta centralizuotai, kokių priemonių trūko skirtingose savivaldybėse bei kitose įstaigose.
„COVID-19 sukeltos krizės laikotarpiu išryškėjo decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumai, kai kiekvienas pirkimo vykdytojas veikė savarankiškai, bandydamas rasti prekių turinčius tiekėjus ir derėdamasis su jais konkuravo su kitais pirkimų vykdytojais, susidurdavo su sunkumais patikrindamas priimamas prekes. Centralizuotas organizacijų veikimas, leistų veikti efektyviau bei patirti mažiau streso“ – pranešime spaudai teigia VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė.
Be to, pasak VPT, beveik vienu metu visoms perkančiosioms organizacijoms pradėjus vykdyti pirkimus, šiuose pirkimuose tarpusavyje vieni su kitais labiau konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai.
„Situaciją sunkino ir vis mažėjanti pasiūla šalies viduje bei pasaulinėje rinkoje. Esant ribotai pasiūlai, trūko centralizuotų pirkimų, leidžiančių sustiprinti viešojo sektoriaus derybinę galią“, – pastebi tarnyba.
Jos teigimu, jeigu centralizuotai būtų nustatyti apsaugos priemonių ar kitų būtinųjų prekių aprūpinimo prioritetai įstaigoms ar savivaldybėms, tai būtų leidę pirkimus vykdyti palaipsniui, užsitikrinant geriausių pasiūlymų gavimą, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes.
Iš sudarytų sutarčių VPT taip pat daro išvadą, kad apsaugos ir medicinos priemonių pirkimų sutartys su įmonėmis, kurios įprastai prekiauja tokia produkcija, buvo dažniau sudaromos tų perkančiųjų organizacijų, kurios tokias priemones ar panašias iš jų yra pirkusios ir anksčiau. Taigi, pirkimo vykdytojams, mažiau pažįstantiems specifinę rinką, vienkartinių sutarčių sudarymas specifinėms prekėms yra sudėtingesnis nei reguliariai perkant tokias prekes.
Tarnyba taip pat teigia, jog sutarčių vykdymo metu perkančiosioms organizacijoms trūko laiko ir priemonių įsitikinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus.
VPT duomenimis, pandemijos metu apsaugos priemonėms išleista 84,4 mln. eurų, sudaryta 1 241 sutartis su 342 tiekėjais.
80 proc. visų sudarytų sutarčių vertės teko 10 pirkimų vykdytojų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai7
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...