Mašinų gamybos inžinierius technologas Saulius Repečka ilgalaikę savo darbovietę turėjo palikti atėjus naujam jaunam vadovui.
„Nors ir netiesiogiai, bet buvo įvardinta, kad esu sovietinis palikimas ir kompetencijų trūksta. Iš dalies mane viduje pažemino, nes ta įmonė buvo kurta nuo nulio“, – šnekėjo S. Repečka.
Išėjus darbą rasti sekėsi sunkiai, Sauliui jau per 50. Siunčiant gyvenimo aprašymą ir nurodžius amžių, potencialūs darbdaviai net nereaguodavo.
„Pabandžiau nenurodant amžiaus, tada atsirado keletas, kas susidomėjo mano CV, bet sudalyvavus pokalbyje vėlgi būdavo oficialiai nesakoma, kad tai amžius yra pagrindinė problema, tavo kompetencijos ar kažkas, bet pasirinkome kitą“, – kalbėjo S. Repečka.
Saulius svarsto, kad jo srityje jaunesni darbuotojai tiesiog paklusnesni, o kai kurie jauni vadovai vyresnius pavaldinius mato konkurentais.
„Beveik kiekvienas žmogus, net ir nesulaukęs 50-ies, jau nuo 45-ių metų dažnai girdi „ne“ – į šį kolektyvą gal jau ne, nelabai nori, labiau linkę investuoti į jauną žmogų. Tačiau to jauno žmogaus vėl nėra, nes jaunimas nemotyvuotas“, – nurodė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Darbdaviai stebisi Užimtumo tarnybos skaičiais, kad vyresni darbuotojai diskriminuojami. Jaunų žmonių norima nebent tik tam tikruose specifiniuose sektoriuose.
„Be abejo, yra atskirų sektorių, kur tam tikri, ar kompiuterinio raštingumo, tai yra informacinių technologijų išmanymo, ar fizinio pobūdžio dalykai yra svarbūs, be abejonės ten gal žmonės, net ir dirbdami, jaučia didesnį stresą“, – pasakojo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, reikia keisti darbdavių požiūrį rodant pavyzdžius Vakarų Europoje.
„Žiūrėkime į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Austriją, kur niekieno nestebina mums kavinėje maistą atnešęs vyresnio amžiaus padavėjas, kur lėktuve sutinkame personalą vyresnio amžiaus“, – aiškino Užimtumo tarnybos vadovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Iš darbdavių girdžiu, kad kaip tik didesnės problemos yra su jaunimu, nes jaunimo požiūris į darbą nėra toks atsakingas. Jaunimas dažnai keičia arba neišbūna ilgai darbo vietose“, – teigė A. Romanovskis.
Nors vyresni nei 50-ies skundžiasi, kad darbdaviai jų nenori, tik mažiau nei trečdalis vyresnių žmonių per pastaruosius dvejus metus mokėsi ir kėlė kvalifikaciją.
„Problema dažnai yra tai, kad patys žmonės dažnai save nurašo ir jau jie nenori mokytis. Tai ir patys žmonės turi prisiimti atsakomybę – eiti mokytis, eiti į perkvalifikavimo programas ir investuoti į save“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk.
Persikvalifikuoti lietuviai dažnai tiesiog nedrįsta.
„Mieli žmonės, 50-ies ir vyresni, tikėkite savimi, galvokite apie ateitį anksčiau, negu ji ateis, tikrai darbo rinkoje svarbiausia sėkmė, laimingas gyvenimas Lietuvoje bus žymiai platesnis“, – nurodė Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Problema dažnai yra tai, kad patys žmonės dažnai save nurašo ir jau jie nenori mokytis.
Įvairią pramoninę produkciją gaminančios įmonės vadovė sako, kad įmonėje kas ketvirtas darbuotojas – vyresnis nei 50-ies. Renkantis darbuotoją daug svarbiau kompetencija, motyvacija, o ne amžius.
„Nepakalbinsi – nesužinosi, bet kai susitikęs pamatai žmogaus žibančias akis, vertini tai, ko reikia šiandien darbui, ir atskleisti tai, ką reikia atlikti užduotims. Pagal tai ir renkiesi“, – teigė įmonės „Odri“ įkūrėja Dovilė Strazdė.
Kai kur dirbančių vyresnių žmonių dar daugiau. Pavyzdžiui, Vilniaus viešajame transporte net du iš trijų vairuotojų vyresni nei 50-ies.
„Jie sėkmingai įsilieja į organizaciją, sėkmingai, puikiai dirba, neturime kažkokių duomenų dėl tam tikrų pažeidimų darbo drausmės“, – sakė Vilniaus viešojo transporto atstovė Kristina Štramaitienė.
Pasak Užimtumo tarnybos vadovės, darbdaviai privalės keisti požiūrį į vyresnius darbuotojus. Nori jie ar nenori – turės susitaikyti, kad, senstant visuomenei, kasmet vis didesnė darbuotojų dalis bus vyresnio amžiaus.
Naujausi komentarai