- Erika Alonderytė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį patvirtino gruodį priimtą strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, todėl turi būti nutraukta.
„Nuo vasario 1 dienos ji (sutartis – BNS) nebegalioja“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė susiekimo ministras Marius Skuodis.
Pasak ministro, nuo tol trąšų vežimas pagal sutartį turi sustoti, nes nebelieka teisinio pagrindo jų gabenti.
Jo teigimu, jeigu „Belaruskalij“ trąšas per Lietuvą norės gabenti kiti vežėjai, jų sandoriai su Baltarusijos įmone taip pat bus tikrinami vyriausybinės komisijos ir Vyriausybės.
„Vyriausybė vertins visus sandorius teisiškai ir tai tik vienas iš žingsnių link trąšų gabenimo sustabdymo. Pirmasis žingsnis, bet toliau visos kitos institucijos dės pastangas atlikti reikalingus ir būtinus veiksmus, kad nacionalinio saugumo interesai būtų užtikrinti“, – sakė ministras.
Vyriausybė vertins visus sandorius teisiškai ir tai tik vienas iš žingsnių link trąšų gabenimo sustabdymo.
„Natūralu, bet kurį sprendimą juridiniai asmenys gali skųsti, bet iš Vyriausybės pusės mes jaučiamės tvirtai ir darome tai, kas įstatymais mums pavesta daryti“, – kalbėjo M. Skuodis.
Jis plačiau nekomentavo Vyriausybės nutarimo, tačiau sakė, kad sprendimas rėmėsi tuo, kiek sandoris ir įmonė, su kuria jis sudarytas, atitinka nacionalinio saugumo interesus.
„Nutarimas yra ilgesnis, jis bus pateiktas įmonėms, bet kadangi jis yra konfidencialus ir kadangi yra jautrios aplinkybės, norėčiau susilaikyti nuo komentaro, bet sprendimas priimtas vadovaujantis nacionaliniam saugumui svarbių objektų įstatymu“, – teigė M. Skuodis.
Jis taip pat sakė, jog su Europos Komisija vyksta konsultacijos dėl Lietuvos tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisų.
„Pats įstatymas su šituo sandoriu ir Vyriausybės sprendimais nesusijęs. Apkritai kuriamas nacionalinis sankcijų režimas, bet dėl tolesnių sprendimų, konkrečių, jei valstybė priimtų ateityje, dėl kiekvieno iš jų būtų konsultuojamasi atskirai“, – sakė M. Skuodis.
M. Skuodis kalbėjo, jog vasario 1 diena pasirinkta todėl, kad tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek krovos kompanijos galėtų pasiruošti sutarties nutraukimui.
„Geležinkelių vežimo tvarkaraštis tvirtinamas mėnesiui į priekį, kiek žinau, geležinkeliai kitą pusę jau yra informavę, kad priklausomai nuo Vyriausybės sprendimų sutartis gali būti nutraukta. Norime visoms pusėms suteikti pakankamą laikotarpį prisitaikyti, neįmanoma nutraukti ir sustabdyti nuo kitos dienos“, – sakė M. Skuodis.
Trečiadienį priimtą sprendimą M. Skuodis pavadino pirmu žingsniu nutraukiant „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) po Vyriausybė sprendimo trečiadienį pranešė, jog yra pasiruošę nuo vasario nutraukti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą ir taip vykdyti Vyriausybės nutarimą.
Tačiau LTG atkreipė dėmesį, jog prašymus gabenti baltarusiškas trąšas gali teikti kitos bendrovės, kurios nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus.
„Belaruskalij“ trąšas Klaipėdos uoste kraunančio Birių krovini(BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis BNS nekomentavo, kaip vertina Vyriausybės sprendimą ir kokią įtaką jis turės jo verslui.
„Kol kas nemačiau Vyriausybės sprendimo teksto, todėl neturiu komentarų“, – BNS sakė I. Udovickis.
Pernai gruodį 70 proc. BKT akcijų valdantis verslininkas BNS sakė, jog kalio trąšų tranzitas per Lietuvą negali būti nutrauktas, nes tai prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.
Be to, jo teigimu, Seimas yra ratifikavęs tris Lietuvos ir Baltarusijos dvišalius susitarimus – jie nustato baltarusiškų krovinių tranzito laisvės režimą per Lietuvą ir Klaipėdos jūrų uostą.
Su Klaipėdos uosto vadovu Algiu Lataku BNS susisiekti kol kas nepavyko.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų per metus.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą iki šiol tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų1
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...