Dar didins pensijas?
Vyriausybė žada, kad per ketverius jos kadencijos metus vidutinė senatvės pensija išaugs ne mažiau kaip 37 eurais (iki 325 eurų).
Remiantis "Sodros" duomenimis, praėjusių metų gruodį vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija (turint būtinąjį socialinio draudimo stažą) siekė 266,69 euro, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija – 255,44 euro.
Nuo šių metų sausio senatvės pensijos padidintos apie 20 eurų (iki 287,6 euro). Bet premjeras S.Skvernelis anksčiau yra užsiminęs, kad 2018 m. pensijos galėtų didėti dar vidutiniškai 23 eurais.
Reformuos sistemą
Tam, kad šiuos tikslus pavyktų įgyvendinti, pasak Vyriausybės, reikėtų sukaupti ne mažiau kaip 400 mln. eurų "Sodros" rezervą pensijoms, taip pat 34 proc. (iki 2,47 mlrd. eurų) sumažinti "Sodros" skolą, kuri 2016 m. spalį siekė 3,746 mlrd. eurų.
Be to, Vyriausybė planuoja bendrosios (pagrindinės) pensijos dalies finansavimą perkelti į valstybės biudžetą, įvertinti galimybę antros pakopos pensijų fondų finansavimą perkelti į biudžetą, išanalizuoti antros ir trečios pakopos pensijų fondų tobulinimo galimybes, skatinti profesinių pensijų kaupimą ir įsteigti Pensijų tarybą prie Vyriausybės.
Pagaliau ketinama įvertinti "Sodros" įmokų mokėjimo išimčių mažinimo galimybes bei pateikti atitinkamus pasiūlymus, apsvarstyti galimybę atsisakyti "Sodros" pensijų dydžio ribojimo, papildomą pensijos dalį apskaičiuojant pagal visas asmens draudžiamąsias pajamas.
Iki 2018 m. antrojo ketvirčio ketinama išanalizuoti galimybes taikyti "Sodros" įmokų lubas (maksimalius dydžius) ir parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus.
Beje, "Sodros" ribos jau buvo numatytos ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintame naujame socialiniame modelyje, tačiau nauja valdžia iš pradžių šią naujovę atšaukė.
Reikėtų taupyti
Kaip teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, po trijų dešimtmečių vidutinė senatvės pensija Lietuvoje, tikėtina, bus mažesnė, nei šiuo metu yra.
"Šie skaičiavimai yra itin teoriniai, o realiai gali būti ir blogiau. Juk jau 2040 m. vieną pensininką Lietuvoje išlaikys tik 1,3, o ne 2,5 darbuotojo, kaip yra dabar. Ir tokią prognozę pateikia Europos Komisija", – aiškino A.Bakšinskas.
Žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems ir, tai suprasdami, daro, ką gali, – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. Bėda, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos.
"Matome aiškų signalą, kad, norint užsitikrinti orią senatvę, nepakanka pasikliauti vien valstybe. Vienintelis būdas užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje yra kaupti patiems", – pridūrė jis.
Padėtį suvokia
Draudikų teigimu, lietuviai suvokia, kad valstybė ateityje jiems orios pensijos negarantuos.
LGDĮA inicijavo reprezentatyvų visuomenės tyrimą, kurį atliko tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Jo metu buvo apklausti 1 007 respondentai nuo 18 iki 75 metų.
Pasak "Spinter tyrimų" direktoriaus Igno Zoko, 75 proc. Lietuvos gyventojų nesitiki, kad valstybė jiems bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas sulaukus pensinio amžiaus ir orią senatvę.
Apie 72 proc. respondentų mano, kad, norint užtikrinti savo vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, taip pat yra būtina papildomai taupyti, skiriant tam dalį savo pajamų.
Pagaliau 70 proc. gyventojų pripažįsta, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti jais ir jų šeimų nariais ir įvairių nelaimių atveju – susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo.
"Žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems ir, tai suprasdami, daro, ką gali, – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. Bėda, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos. Todėl dažnas net ir nuosekliai taupydamas ilgą laiką dar nesitiki, kad pajėgs sutaupyti užtektinai", – teigė I.Zokas.
Jo teigimu, tai paaiškina, kodėl net 93 proc. gyventojų savo pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ketina gyventi senatvėje, įvardija valstybės mokamą pensiją, nors ir supranta, kad ji nebus pakankama norint oriai gyventi.
Eurobarometro tyrimas: lietuvių nuotaikos prastėja
• Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per metus – 2016 m. rudenį, palyginti su 2015 m. rudeniu, smuko 5 proc. (iki 70 proc.), o svarbiausia problema gyventojai laiko kainų augimą.
• Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje paskelbė, kad svarbiausiomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusias problemas, o net 51 proc. apklaustųjų nurodė infliaciją.
• Kitos keturios svarbiausios problemos taip pat susijusios su ekonomika: nedarbas (26 proc.), mažos pensijos (21 proc.), dideli mokesčiai (20 proc.), bendra ekonominė padėtis (19 proc.). Šeštoje vietoje atsidūrė imigracijos į ES problema, kurią kaip svarbią paminėjo 15 proc. Lietuvos piliečių.
• Pagal šį rodiklį Lietuva vis dar atsilieka nuo artimiausių kaimynų: Lenkijoje 85 proc. žmonių yra patenkinti gyvenimu, Estijoje – 80 proc., o Latvijoje – 75 proc. Mažiau nei Lietuvoje tokių žmonių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje.
Naujausi komentarai