Vyriausybė patvirtino Baltijos jūros vėjo elektrinių prijungimo prie tinklų planą

Tai numatyta Energetikos ministerijos registruotame projekte, kuriam pritarta trečiadienio posėdyje.

Projektas priimtas pernai rudenį neįvykus antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkursui, o pirmojo parko projektui susiduriant su rimtais iššūkiais dėl terminų.

Visgi, kaip Eltai patikslino ministerija, šis nutarimas yra techninio pobūdžio ir nesusijęs su galimais projektų vėlavimais.

Anot ministerijos, jūrinių vėjo elektrinių projektai yra valstybinės svarbos, o šiame jų inžinerinės infrastruktūros vystymo plane numatytas pasirengimas elektrinių prijungimui prie elektros perdavimo tinklų.

„Vystymo plano patvirtinimas yra viena iš esminių sąlygų siekiant sudaryti galimybę prie sausumos

elektros tinklų prijungti Lietuvos jūrinėje teritorijoje apie 2030 metus numatomus išplėtoti du vėjo

elektrinių parkus“, – teigiama projekte.

Lietuvos strateginiuose planuose – išvystyti su bendros 1,4 gigagavatų (GW) galios vėjo parkus Baltijos jūroje.

Visgi pernai spalį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) oficialiai patvirtino, kad pakartotinai skelbtas antrojo vėjo parko aukcionas neįvyko, nes jame sulaukta tik vieno dalyvio paraiškos – valstybinės „Ignitis grupės“ valdomos bendrovės „Ignitis renewables projektai 5“.

Pagal naujas šio konkurso sąlygas, kurias patvirtino Seimas, aukcionas galėjo įvykti tik tuo atveju, jeigu jame būtų mažiausiai du dalyviai.

Su sunkumais susiduria ir pirmojo jūros vėjo parko projektas, kurį vysto ta pati „Ignitis grupė“ – bendrovė skelbė, kad dėl sudėtingų rinkos sąlygų projektas gali vėluoti ir nebūti užbaigtas 2030 m.

Kylančios rizikos įvardintos ir Valstybės kontrolės (VK) užbaigto audito ataskaitoje – skelbta, kad investicijų grąža per dvejus metus sumažėjo apie 40 proc., o projekto kaina išaugo 27 proc., nuo 2,2 iki 2,8 mlrd. eurų.

Tiesa, neįvykus antrojo jūros vėjo parko konkursui, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad šio projekto nėra atsisakoma, svarstomos skirtingos galimybės jį tęsti – iš naujo tartis dėl europinės paramos arba su Vyriausybe derinti individualią valstybės pagalbą projektui.

Tam gali būti ilginamas valstybės numatyto skatinimo laikotarpis, dabar nustatytas 15 metų, ar keičiama sandorio kaina.

Pirmasis jūros vėjo būtų skirtas didiesiems pramonės, žaliojo vandenilio projektams, antrasis – užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams.