Kaip teigia ministerija, šiuo metu nėra pakankamo ir nuoseklaus reguliavimo, kuris įgalintų tokios sistemos diegimą ir veikimą.
„Nors galiojantys teisės aktai numato duomenų apie tvarkaraščius, tarifus ir transporto priemonių buvimo vietą teikimą, jie neapima jungtinio bilieto ir integruoto kelionių planavimo sistemos reglamentavimo“, – teigiama ministerijos parengtame nutarimo projekte.
„Dėl to nėra aiškaus teisinio pagrindo, koordinavimo ir ilgalaikio planavimo mechanizmų, reikalingų šiai sistemai sukurti ir vystyti“, – teigė ministerija.
Ji siūlo nustatyti, kad vežėjai turėtų pareigą teikti duomenis į sistemą, taip pat būtų sukurta teisinė galimybė per šią sistemą atsiskaityti už keleivių vežimo paslaugas.
Toks reguliavimas būtų taikomas kelių, geležinkelių ir vidaus vandens transportui, kad kelionės pasinaudojant skirtingomis transporto priemonėmis būtų sklandžios, būtų naudojamas vieningas bilietas.
„Šios prievolės yra būtinos tam, kad informacinė sistema galėtų veikti efektyviai“, – teigė ministerija.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Kelių bei Vidaus vandenų transporto kodeksų projektais siūloma įtvirtinti, kad vežėjams nevykdant pareigų, jie būtų įspėti, o nepašalinus trūkumų, būtų nuspręsta nutraukti nuostolių kompensavimą.
Siūloma tolimojo susisiekimo vežėjams bei keleivių vežimo organizatoriams įtvirtinti papildomą sankciją – vežimo leidimų galiojimo panaikinimą.
Ministerija teigia, kad sistemos sukūrimui ir diegimui 2026–2032 metais reikės apie 9 mln. eurų (be PVM).
Finansavimas planuojamas iš Socialinio klimato fondo (75 proc., arba 6,75 mln. eurų) ir valstybės biudžeto (25 proc., arba 2,25 mln. eurų).
Naujausi komentarai