Ministrų kabinetas patvirtino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reagavimo į jūrinės povandeninės infrastruktūros pažeidimą algoritmą – didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei.

Šioms institucijoms plane nurodytos konkrečios atsakomybės, suderinti veikimo algoritmai. Nustatyta, kad reakcijos į tokius pažeidimus laikas sutrumpės iki vienos valandos. Sprendimą priimtų vidaus reikalų ministras.

Planas parengtas pastarąjį pusmetį fiksavus ne vieną povandeninės infrastruktūros pažeidimą Baltijos jūroje (...).

„Patvirtinus algoritmą tikimės, kad jis padės veikti efektyviai ir padės institucijoms praktiškai įgyvendinančioms savo funkciją esant minėtiems pažeidimams. (...) Algoritmas parengtas ir įgalina veiksmingai reaguoti atsižvelgiant į esamą įstatyminį reguliavimą, tačiau jei tą poreikį mato kitos institucijos, jos atitinkamai galėtų inicijuoti pokyčius šio algoritmo“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė ministras Vladislavas Kondratovičius.

Planas parengtas pastarąjį pusmetį fiksavus ne vieną povandeninės infrastruktūros pažeidimą Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos. Apie naujausią įtariamos diversijos atvejį praėjusią savaitę pranešė Švedija, fiksavusi jos ir Vokietijos ryšio kabelio pažeidimą į rytus nuo Gotlando salos.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba vasario pradžioje Baltijos jūroje surengė bendras pratybas „Vieningas atsakas 25“, skirtas stiprinti nacionalinį pasirengimą povandeninės infrastruktūros apsauga.