Naujasis planas yra papildytas naujomis investicijomis, jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų.

Vyriausybėje sprendimas priimtas prieš jį balsavus ekonomikos ir inovacijų ministrei, Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei ir šios partijos deleguotam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. A. Armonaitė siūlė toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros.

Su plane „Naujos kartos Lietuva“ įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.

„Klausimas yra uždarytas“

Europos Komisija praėjusią savaitę pranešė suderinusi su Lietuva atnaujintą „Naujos kartos Lietuva“ planą, tačiau neatsižvelgusi į Vyriausybės prašymą iki 2025 metų pradžios atidėti su mokesčiais susijusių tikslų įgyvendinimą.

Mokesčių reformai įstrigus Vyriausybė EK tvirtino, jog su pertvarka susijusius tikslus reikėjo atidėti dėl ekonominio neapibrėžtumo, būtinybės resursus perorientuoti į pagalbą verslui, užsitęsusių konsultacijų ir su mokesčiais susijusių įstatymų įsigaliojimo termino.

EK atmetus šiuos argumentus, Lietuva dar turėjo mėnesį pateikti pozicijai, po kurios Komisija galėjo priimti galutinį sprendimą.

Tačiau Vyriausybė to nusprendė nedaryti argumentuodama rizika, jog ES finansų ir ekonomikos ministrų taryba atnaujintą planą galutinai turi patvirtinti šiemet, kitaip Lietuva nespėtų panaudoti paskolų forma suteikiamos ES paramos.

„Mes pateikėme keturias objektyvas aplinkybes, kurios, mano nuomone, suponuoja tai, kad diskusijos užsitęsė. EK nuomone, tos aplinkybės nėra pakankamos ir aš šiandien papildomų objektyvių aplinkybių negalėčiau įvardinti“, – Vyriausybės pasitarime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Šiandien, man atrodo, tas klausimas yra uždarytas, nes aplinkybės nėra pasikeitusios“, – pridūrė ji.

Ginčai Vyriausybėje

Svarstant atnaujintą planą į apsižodžiavimą įsivėlė ekonomikos ministrė A. Armonaitė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

A. Armonaitė siūlė tęsti derybas su EK ne tik dėl rodiklių atidėjimo terminų, bet ir dėl paties plano turinio. Laisvės partijos lyderė pabrėžė, kad dalis rodiklių neįpareigoja priimti konkrečių įstatymų projektų, šiuo metu jau pateiktų Seimui.

„Matome prasmę tęsti derybas ir kviečiu pritarti tokiai pozicijai, nes, kaip suprantu, jei šiandien pritariame tokia apimtimi, sakom, kad viskas, nebesideram nei dėl rodiklių, nei dėl turinio, o politinio sutarimo Seime dėl konkrečių mokestinių įstatymų pakeitimų nėra“, – pasitarime teigė ministrė.

I. Šimonytė akcentavo būtinybę patvirtinti „Naujos kartos Lietuva“ planą iki šių metų pabaigos.

„Galim ir toliau derėtis ilgai ir nuobodžiai, bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano Ecofin taryba negalės priimti iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad paskolų dalimi pasinaudoti taip pat neturėsim galimybių“, – sakė premjerė.

Galim ir toliau derėtis ilgai ir nuobodžiai, bet tokiu atveju sprendimų dėl atnaujinto plano Ecofin taryba negalės priimti iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad paskolų dalimi pasinaudoti taip pat neturėsim galimybių.

 

Tuo metu G. Skaistė A. Armonaitės klausė, dėl ko konkrečiai ji siūlo derėtis su Europos Komisija.

Tiek I. Šimonytė, tiek G. Skaistė pabrėžė, kad su mokesčių reforma susiję Lietuvos įsipareigojimai yra abstraktūs – rodikliuose yra numatytas įstatymų priėmimo faktas ir mokesčių sritis, tačiau konkretūs tarifai ir mokesčių modeliai nėra įvardijami.

„Neparašyti nei konkretūs tarifai, nei sprendiniai, kurie turi būti priimti, bet turime atliepti tikslus, kurie užprogramuoti Vyriausybės programoje, ir tą galime padaryti“, – sakė G. Skaistė.

Kaltino A. Armonaitę permetant atsakomybę

I. Šimonytė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlė sukonkretinti pasiūlymus, dėl kol dar diskutuoti su EK.

„Perskaičiau jūsų pasiūlymą, bet jis yra toks „nueik ten nežinia kur, atnešk nežinia ką“, nes neaišku, ar siūlote derėtis dėl pačių rodiklių, ar dėl rodiklių interpretacijos. (...) Reikia turbūt neignoruoti to, kad jei rodiklio aprašyme parašyta, kad kažkokie įstatymo pakeitimai turi būti priimti, tai kiek besiderėsi, jei jokie įstatymo pakeitimai nepriimti, tai niekaip to rodiklio suinterpretuoti ir nepavyks“, – pasitarime teigė ministrė pirmininkė.

„Rodikliai yra labai labai abstraktūs, jūs tą puikiai žinote. (...) Negali sakyti, kad priimsim bet kokį įstatymą ir mes su tuo sutinkame. Aklai sutikti, kai nežinai, koks įstatymas, (...) kaip mes galime užsirišti akis ir sakyt, taip, įsipareigojame priimti bet kokį įstatymą, kai nežinom, apie kokį mes kalbam“, – sakė A. Armonaitė.

Tuo metu I. Šimonytė pabrėžė, kad įsipareigojimas yra priimti įstatymus, kurie atliepia rodiklius, o konkretus to įstatymo turinys plane nėra apibrėžtas.

„Bet kad įstatymas turi būti priimtas, tas gana aišku, jei skaitai visą dokumentą. (...) Pratęsti (pokalbį su EK – BNS) nėra jokių problemų, bet jūs negalite šitos atsakomybės tiesiog pasiūlyti numesti ant kolegų Vyriausybėje kitoje ministerijoje. (...) Negalite to plano vartyti taip, kaip jums patinka“, – sakė premjerė.

„Jūs bandote Finansų ministerijai duoti Eglės žalčių karalienės užduotį tokiu būdu neprisiimdama jokios atsakomybės už tai, ką jūs turite mintyje, tai sukonkretinkite tuos pasiūlymus“, – kalbėjo ji.

A. Armonaitei pasakius, kad ji balsuos prieš RRF plano keitimą, I. Šimonytė prašė jos atsakyti, kodėl.

„Atsiprašau, premjere, aš nežinau, kas čia jau per žanras, mes esame balsavime ir jūs kvestionuojate mano motyvus“, – pareiškė ekonomikos ministrė.

„Tiesiog norėčiau, kad protokole būtų aišku, dėl ko jūs balsavote prieš“, – sakė I. Šimonytė.

M. Skuodis teigė balsuodamas susilaikęs, nes neieškoma sutarimo.

„Susilaikiau, nes man nepriimtina, kai neieškoma sutarimo, kai jis, mano vertinimu, yra, kalbama iš jėgos pozicijų, o vidinės diskusijos perkeliamos į viešą erdvę“, – žurnalistams pirmadienį Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

Papildomi pinigai

Finansų ministrės teigimu, lyginant su dabartiniu „Naujos kartos Lietuva“ planu, jame bus 1,75 mlrd. eurų daugiau lėšų. Iš jų 1,5 mlrd. eurų yra paskola, o 198,4 mln. eurų – subsidija, gaunama iš „RepowerEU“ iniciatyvos.

Į mūsų priemonę įtraukiama 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas, nukreiptas pramonės žalinimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai.

 

„Į mūsų priemonę įtraukiama 1 mlrd. eurų finansinis instrumentas, nukreiptas pramonės žalinimui bei aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos plėtrai. Bus paskolos įmonėms įvairaus dydžio, jei ankstesnės priemonės buvo labiau smulkiam ir vidutiniam verslui, tai į šią priemonę galės pretenduoti ir dideli verslai Lietuvoje“, – sakė G. Skaistė.

Daugiabučių pastatų renovacijai skiriama 80,7 mln. eurų, daugiau nei 0,5 mlrd. eurų – atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Tuo metu energetinio skurdo bendrijoms iš rinkos bus pasiskolinta 206 mln. eurų.

Dar 25 mln. eurų skirta kibernetinio saugumo programai, 9 mln. eurų – netaršiam krovinių gabenimui vidaus vandenimis.

„Kalbant apie visą planą, derinant subsidinę dalį, kuri sudarė iš pradžių 2,2 mlrd. eurų, vėliau sumažinta dėl objektyvių priežasčių, (...) buvo suderintas 191 rodiklis, už kurį reikia atsiskaityti, dalis jų reguliaciniai, reforminiai, dalis investiciniai“, – sakė ministrė.

Pasak G. Skaistės, atsinaujinančių išteklių bendrijoms kvietimai galėtų būti pradėti teikti šių metų pabaigoje, o paskolos – kitų metų pradžioje.