Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, jog Europos Sąjungos (ES) bei Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) pasitraukimui iš šios sutarties kaip nebesuderinamos su ES klimato tikslais pagal Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą dar pernai gegužės pabaigoje pritarė ES Taryba. 

„Atsižvelgiant į ES sprendimą pasitraukti iš sutarties ir laikantis bendro ES Tarybos sprendimu priimto požiūrio, kad modernizacijos rezultatai yra nepakankami, Lietuvai būtų naudinga pasitraukti iš sutarties nelaukiant jos modernizavimo“, – teigiama nutarimo projekte.

Vyriausybei pritarus pasitraukimą iš sutarties prezidento teikimu dar turės patvirtinti Seimas.

Anot ministerijos, iš sutarties pasitraukus ES ir daugeliui Bendrijos valstybių narių ir nebelikus Europos Komisijos (EK) koordinavimo, didėtų metinis mokestis, dabar siekiantis apie 7 tūkst. eurų, o pasitraukus Lietuvai dar 20 metų galiotų iki pasitraukimo atliktų investicijų apsauga.

„Lietuvos pasitraukimas iš sutarties neužkerta kelio investuotojams ginti jų teises tarptautiniame arbitraže arba nacionaliniuose teismuose, nors ginčai ir nebūtų nagrinėjami pagal sutarties nuostatas“, – teigiama projekte.

Energetikos chartijos sutartis, kurioje dalyvauja 47 šalys, daugiausiai iš Centrinės Azijos ir Europos regionų, pasirašyta 1994 metais, siekiant apsaugoti energetikos investicijas neramiose posovietinėse rinkose.

Pagrindinis sutarties elementas buvo leidimas energetikos įmonėms pareikalauti vyriausybių atlyginti už energetikos politikos pakeitimus, galinčius pakenkti jų investicijoms, ir valstybėms pateikti milijardinių kompensacijų reikalavimus.

Tačiau Europai pereinant prie anglies dioksido atžvilgiu neutralios ateities, ši sutartis tapo tam tikra kliūtimi.

Nuo 2016 metų iš šios sutarties pasitraukė Italija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Slovėnija, Liuksemburgas, Ispanija, artimiausiu metu iš jos planuoja pasitraukti Portugalija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai.

Lietuva sutartį pasirašė 1995-ųjų balandį, Seimas ją ratifikavo 1998-ųjų birželį.