Turizmui, žemės ūkiui ir ypač mažoms įmonėms – papildoma 200 mln. eurų parama

Tai numatyta atnaujintame Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) pasekmių mažinimo priemonių plane.

„Čia išskirčiau labai aiškiai tris, visų pirma, turizmo sektoriaus likvidumo užtikrinimo ir skatinimo priemonėms skiriant 45 mln. eurų, žemės ūkio sektoriaus likvidumo priemonėms – 52 mln. eurų ir greito efekto mikro įmonių subsidijų priemonei – iki 100 mln. eurų“, – pasitarime kalbėjo Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas. 

„Visus šiuos siūlomus pakeitimus įgyvendinus ir peržiūrėjus nuosekliai numatomą finansavimą šiemet šių priemonių (viso ekonomikos skatinimo plano – BNS) įgyvendinimo suma pakiltų netgi iki 4,4 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.

Vicekanclerio teigimu, planas papildytas jau pradėtomis priemonėmis, o kai kurioms jau vykdomoms priemonėms numatytas finansavimas.

Numatoma, kad bus didinamas smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) likvidumas, suteikiant paskolas apmokėtinoms sąskaitoms, labiausiai nuo krizės nukentėjusiems verslams, nuomos mokesčio kompensavimas ir kita.

Vyriausybė išplatintame pranešime nurodo, kad labiausiai nukentėjusiu nuo koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių laikomas turizmo sektorius, jo likvidumui palaikyti siūlomos papildomos priemonės.

Siūloma suteikti beprocentę paskolą turizmo paslaugų teikėjams atsiskaityti su atsisakiusiaisiais kelionių kuponų, suteikti kelionių organizatorių veiklai vykdyti būtiną kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo garantiją, kompensuoti kelionių organizatoriams už turistų pargabenimą iš užsienio. Šioms priemonėms numatoma skirti 31 mln. eurų valstybės biudžeto ir 15 mln. eurų valstybės garantijų fondo lėšų. 

Skatinant turizmo verslą po karantino pabaigos, siekiama sukurti atostogų kuponų sistemą Lietuvoje dirbantiems medikams, transformuoti turizmo sektorių skatinant skaitmeninimą, taikyti inovacijas ir kurti naujas turizmo paslaugas per priemonę „Kūrybiniai čekiai“, sukurti kelionių garantijų fondą (arba tik jo modelį), paspartinti Sporto rūmų rekonstrukciją į Nacionalinį kongresų centrą. Tam numatyta 14 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, jei nebus gautas ES finansavimas.

Išsaugant žemės ūkio sektoriaus likvidumą norima didinti finansinių paslaugų prieinamumą ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, miškų ūkiu, maisto ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste. Taip pat numatoma sumažinti skolinimosi kaštus – sudaryti sąlygas kompensuoti palūkanas ir garantinę įmoką tiems ūkio subjektams, kurie nebegali pretenduoti į palūkanų kompensavimą. Šiai priemonei planuojama skirti 52 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Ypač mažoms įmonėms siūloma taikyti naują ekonomikos skatinimo priemonę – vienkartinę dotaciją, atsižvelgiant į tos įmonės 2019 metais sumokėtus mokesčius. Šiai priemonei įgyvendinti planuojama panaudoti iki 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.