- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija parengė ir teikia Vyriausybei įstatymų pataisas, kurios reglamentuos elektros bei dujų kainų buitiniams vartotojams augimo išdėstymą per penkerius metus. Pataisomis taip pat siūloma antrai vartotojų grupei pusmečiui pratęsti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą.
Pakeitimai siūlomi reaguojant į pastaruoju metu smarkiai augančias energetikos išteklių kainas.
Vyriausybė siūlomus keisti Energijos išteklių rinkos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus svarstys trečiadienį, vėliau pataisas skubos tvarka bus siūloma svarstyti Seimui.
Energetikos ministerijos teigimu, priėmus siūlomus pakeitimus ir išdėsčius mokėjimus per penkerius metus, galutinės reguliuojamos elektros kainos augimas vartotojams, kurie iki šiol nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo, nuo kitų metų siektų iki 21 procento. Dujų kaina virykles turintiems žmonėms nuo sausio kiltų iki 20 proc. (vietoj dabar prognozuojamų 51 proc.), dujomis šildantiems namus – iki 30 proc. (vietoj 83 proc.).
Elektros energetikos įstatymo pataisomis nustatomas elektros visuomeninės kainos viršutinės kainos ribos mažinimo ir faktiškai negautų pajamų išdėstymas ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, esant tam tikroms aplinkybėms. Susiklosčius nepalankiai situacijai elektros rinkoje ir esant visuomeninio tiekėjo finansinėms galimybėms, jis galėtų teikti VERT siūlymą įvertinti skirtumą tarp faktinės ir prognozuotos kainos ir jį išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2027 metų pabaigos.
Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo datą siūloma pratęsti iki 2022 metų liepos mėnesio. Dabar numatyta, kad didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai – nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio. Šiuo metu jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio galėtų brangti iki 50 procentų.
Anot Energetikos ministerijos, antrame etape nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti 778,1 tūkst. buitinių vartotojų, tačiau iki spalio 1 dienos tą kol kas padarė tik 33 proc., arba 256,5 tūkst. buitinių vartotojų, o įvertinus dabartinius tempus, iki dabar numatyto termino pabaigos nepriklausomo tiekėjo nebūtų pasirinkę maždaug 33 proc., arba 256,5 tūkst. vartotojų.
„Pratęsus terminą vartotojai galės neskubėdami priimti racionalius sprendimus dėl labiausiai jų poreikius atitinkančio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, tai taip pat leis išvengti galimų nepriklausomų tiekėjų klaidų ir galimo vartotojų nepasitenkinimo nepriklausomais tiekėjais“, – nurodoma pataisų aiškinamajame rašte.
Gamtinių dujų įstatymo pataisomis siekiama sudaryti galimybę Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) subalansuoti galutinius gamtinių dujų tarifus ir išvengti ženklių šių tarifų buitiniams gamtinių dujų vartotojams svyravimų.
Atsižvelgiant į besitęsiantį gamtinių dujų žaliavos kainų augimą pasaulio rinkose, siūloma numatyti papildomo reguliavimo galimybę ir papildyti esamą reguliavimo modelį. Šiuo pakeitimu nustatomas kitoks (papildomas) prognozuojamų gamtinių dujų kainos įtraukimo į galutinį tarifą buitiniams vartotojams skaičiavimo principas, esant nepalankiai situacijai gamtinių dujų rinkoje.
Gamtinių dujų kainoms rinkoje padidėjus daugiau kaip 50 procentų bei esant gamtinių dujų įmonių finansinėms galimybėms, šios galėtų siūlyti VERT koreguoti prognozuojamų gamtinių dujų kainą, būsimą sukauptą skirtumą tarp faktinės ir prognozuotos kainos išdėstant ne per ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį.
„Taikant įmonių pasiūlytą koreguotą prognozuojamą kainą, įmonėms susidarytų laikini finansiniai nuostoliai dėl skirtumo tarp tuo metu perkamų didmeninėje rinkoje dujų kainų ir į vartotojų kainas įskaičiuotų prognozuojamų gamtinių dujų kainų. Šios iš kainų skirtumų susidarančios sumos būtų išdėstomos per penkerių metų ar trumpesnį laikotarpį. Toks reguliavimo pakeitimas leistų subalansuoti galutinius tarifus buitiniams gamtinių dujų vartotojams bei išvengti ženklių šių tarifų svyravimų“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Gamtinių dujų įstatymo pataisomis taip pat siekiama sudaryti teisines sąlygas dujų tiekimo įmonėms naudotis ne tik šiuo metu galiojančia vienintele dujų tiekimo saugumą užtikrinančia priemone – atsargų kaupimu ir saugojimu, bet ir kitais Europos Sąjungos šalių narių praktikoje taikomais rinkos elementais bei priemonėmis, ir tokiu būdu užtikrinti nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą pažeidžiamiems vartotojams.
Ministerijos teigimu, pasikeitusios gamtinių dujų tiekimo kryptys, atsiradusios gamtinių dujų tiekimo alternatyvos bei sukurtos rinkos sąlygos leidžia patikimą dujų tiekimą pažeidžiamiems gamtinių dujų vartotojams užtikrinti pasinaudojant rinkos priemonėmis, ne tik dujų saugykla ir joje saugomais dujų kiekiais.
„Vien suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) laikomas dujų kiekis užtikrina nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą pažeidžiamiems gamtinių dujų vartotojams Lietuvoje, nes SGDT kiekvieną mėnesį priima bent po vieną laivą, o šio dujų kiekio visiškai pakanka, kad būtų bent 30 dienų žiemos laikotarpiu užtikrintas nenutrūkstamas gamtinių dujų tiekimas pažeidžiamiems vartotojams“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisomis siekiama sudaryti galimybę reguliuojamiems šilumos gamintojams dvišaliais kontraktais (ne per gamtinių dujų biržą) įsigyti daugiau kaip 50 proc. gamtinių dujų su sąlyga, kad dvišaliais kontraktais įsigyjamų gamtinių dujų kaina neviršys vidutinės gamtinių dujų biržos kainos.
„Siūlomi pakeitimai sudarys lankstesnes sąlygas reguliuojamiems šilumos gamintojams įsigyti gamtines dujas mažiausiomis sąnaudomis, sudarys galimybes pirkti gamtines dujas ne per tarpininkus, pavyzdžiui, tiesiogiai iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjų tarptautinėje SGD rinkoje. Šie pakeitimai aktualūs didelį gamtinių dujų suvartojantiems reguliuojamiems šilumos gamintojams, kurie norėdami įsigyti gamtines dujas biržoje gali susidurti su gamtinių dujų biržos „GET Baltic“ likvidumo trūkumu“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusį trečiadienį paskelbė, jog planuoja „nupjauti“ elektros ir dujų kainų kilimą nuo 2022 metų sausio, o kainų skirtumas būtų padengtas per penkerius metus. Premjerė Ingrida Šimonytė tuomet teigė, kad kainas padės amortizuoti elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ pajamų srautai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus17
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...