„Yazaki“ siekia santaikos

Įmonės plėtra apsunkino darbuotojų santykius

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios įmonės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva” plėtra netikėtai pagimdė nelengvas žmonių tarpusavio santykių problemas. Prieš dvejus metus įmonėje dirbo pusantro tūkstančio darbuotojų, šiuo metu – beveik 3,5 tūkstančio. Įmonė gamina elektros laidų rinkinius prancūziškiems „Renault“ automobiliams, gamybos ritmas ir apimtys visiškai priklauso nuo vienintelio kliento – prancūzų užsakymų. Įmonės vadovai neslėpė, kad nemažai sumaišties atsirado susikūrus darbininkų profesinei sąjungai, o darbuotojai kalbėjo apie santykių susvetimėjimą, atšalimą, vadovybės ir darbininkų nesusikalbėjimą.

Netoleruoja profesinės sąjungos

Prieš pusantrų metų „Yazaki Wiring Technologies Lietuva” (YL) įsikūrė profesinė sąjunga. Redakcijoje apsilankę Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos YL skyriaus nariai Sigutė Gureckienė, Valentina Tūnik ir Viktoras Kundrotas, save vadinantys įmonės senbuviais, teigė, kad daugelis nepatenkinti darbo organizavimu, planavimu, vadovybės bendravimu su darbuotojais.

Nors profesinės sąjungos narių yra apie 80, vadovų požiūris į profesinę sąjungą yra neigiamas. Darbuotojai nuteikiami prieš profsąjungos narius, vadovybės pozicija nusakoma nuostata: nebūsi profesinėje sąjungoje – gausi geresnį ir lengvesnį darbą.

Kai į įmonę ateina nauji žmonės, brigadininkai ir meistrai vietoje to, kad paremtų ir kantriai pamokytų naujokus, tuoj pyksta, aprėkia už klaidas. Žmonių reakciją tokiu atveju nesunku nuspėti: susijaudinus ima drebėti rankos, darbo kokybė prastėja. Žmonės neišlaiko ne tik konvejerio darbo ritmo, bet ir įtemptų santykių.

Prasta aplinka

S.Gureckienė, V.Tūnik ir V.Kundrotas skundėsi, kad darbo sąlygos cechuose nuolat prastėja.

Darbuotojai teigė, kad ne kartą kreipėsi dėl cechų apšvietimo. Dienomis, kai šviečia saulė, cechuose šviesos pakanka, o naktimis būna per tamsu.

Cechuose bloga ventiliacija. Jeigu vasara karšta - kai kurios moterys tiesiog dūsta. Jeigu lauke šalčiau ir dėl papildomos ventiliacijos atidaromos durys, siaučia skersvėjai.

Dauguma įmonės dirbančiųjų - moterys. Nėščioms moterims būna suformuota atskira linija, tačiau kartą V.Tūnik teko dirbti su nėščiomis moterimis tokioje vietoje, kur ištisai pūtė skersvėjai.

Darbuotojai skundėsi prastai prižiūrimais tualetais, dušais, kad cechuose trūksta netgi geriamo vandens. Iki vandentiekio čiaupų reikia tolokai eiti, gaištamas laikas, o brigadininkai ir meistrai už tai pyksta. Vandens automatai pastatyti tik kur ne kur, vandens talpos keičiamos retai.

Į autobusus - bėgte

Profesinės sąjungos atstovams užkliuvo ir autobusų, vežančių dirbančiuosius, eismo grafikas. Pasak jų, pamainai pasibaigus autobusai išvažiuoja po 15 minučių. Per tą laiką neįmanoma nei tinkamai susitvarkyti, nei duše nusiprausti. Nors buvo pageidauta, kad autobusai palauktų bent keletą minučių, niekas nepasikeitė.

Darbuotojai skundėsi, kad autobusai, kurių yra dešimt, sustoja atokiau nuo įėjimo į įmonę. Nakties metu sunku susigaudyti, kuris autobuso numeris kur stovi, reikia bėgioti, ieškoti. Šalia įmonės įėjimo esančioje automobilių aikštelėje stovi tik vadovų automobiliai, čia autobusams vietos nelieka.

Profsąjungos – partneriai

YL vadovas Maksas Fuksšvancas (Max Fuchsschwanz) ir Personalo skyriaus vadovė Regina Bručkutė teigė, kad įmonėje stengiamasi laikytis vakarietiškų standartų ir darbuotojų profesinė sąjunga vertinama kaip socialinis partneris.

M.Fuksšvancas pripažino, kad įmonės profesinė sąjunga nėra tokia, kokią buvo galima įsivaizduoti jai steigiantis. Dalis profesinės sąjungos narių tarytum priešpastato save likusiems darbuotojams, visai įmonei, gaminamai produkcijai, jiems tarytum nerūpi nei įmonės darbo ritmas, nei kitos specifinės įmonės problemos. Tokia profsąjunga – ne partneris, su kuriuo galima geranoriškai diskutuoti. Vadovų nuomone, YL profesinė sąjunga vis labiau tampa vieno žmogaus asmenine problema.

Dirba vienam klientui

YL vadovai neslėpė, kad įmonei tenkinant tik vieno kliento – kompanijos „Renault“ užsakymus, tenka dirbti visiškai atsižvelgiant ir paklūstant jo užsakymams ir pageidavimams. Uostamiestyje renkami automobilių elektros rinkinių komplektai nepatenka į rinką, o tik vienam užsakovui.

M.Fuksšvancas kalbėjo, kad įmonės tikslas – kuo geriau tenkinti užsakovo pageidavimus, nes kitaip dirbti neįmanoma. Jeigu klientas pageidauja gauti aukštos kokybės produkciją, būtina nors iš kailio nertis, bet tenkinti tokį reikalavimą. Deja, profesinės sąjungos vadovybė ne visada supranta ir įvertina šias aplinkybes. Vadovas apgailestavo, kad profesinės sąjungos vadovybė kartais iškelia apskritai neįvykdomus reikalavimus. Kartą darbuotojų susirinkime buvo kalbama, kad darbininkų atlyginimus reikia pakelti iki 6-8 tūkstančius litų.

Nepagrįsti kaltinimai

Profesinės sąjungos atstovai skundėsi, kad YL toleruojama keista darbo santykių sistema: nors darbuotojai dirba daugelį metų, su jais atnaujinamos tik terminuotos darbo sutartys. Todėl jie negali pasinaudoti bankų kreditais ir kitomis finansinių įstaigų paslaugomis ir lengvatomis.

Personalo vadovė R.Bručkutė aiškino, kad ji nepamena nė vieno darbuotojo, banke negavusio kredito. YL su bankais palaiko gerus santykius, finansinės įstaigos gerai žino įmonės darbo santykių sistemą ir jos darbuotojų finansines galimybes. Su „Hansabanku“ sudaryta netgi ypatinga sutartis, YL darbuotojams padedanti gauti įvairius kreditus. Įmonės vadovybė pritaria paskolų ėmimui, nes tokiu atveju darbuotojai labiau prisiriša prie įmonės, darbo vietos.

Priklauso nuo konkursų

Daugiausia nepasitenkinimų ir neaiškumų YL įmonėje – dėl terminuotų darbo sutarčių. R.Bručkutė aiškino, kad iki 2003 m., kol įstatymai leido, darbo sutartys buvo terminuotos. Tai lėmė aplinkybė, kad YL darbas priklauso tik nuo „Renault“ užsakymų, o jie gaunami dalyvaujant konkursuose. Taip yra ir dabar: kol gaminami elektros laidų komplektai dabartiniams „Renault“ modeliams, tol darbo yra. Užsakymas baigsis – ir darbo nebeliks, teks vėl dalyvauti tarptautiniame konkurse.

Šiais metais YL dalyvaus konkurse, kurį „Renault“ skelbia modeliui „Megane-3“. Ar jis bus laimėtas – niekas nežino.

Pasikeitus Darbo kodeksui, pasikeitė ir terminuotų darbo sutarčių pasirašymo tvarka. Antrą kartą tam pačiam laikotarpiui terminuotos darbo sutarties pratęsti nebeleidžiama, todėl visi YL darbuotojai savaime tampa nuolatiniais darbuotojais.

Direktoriaus durys atviros

Profesinės sąjungos atstovai skundėsi, kad YL darbuotojams sunku patekti pas generalinį direktorių, atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti apie savo problemas.

M.Fuksšvancas ir R.Bručkutė pasakojo, kad darbo metu direktoriaus kabineto durys apskritai neuždarytos, o kiekvienas darbuotojas gali bet kada užeiti ir susitikti su vadovais. Darbuotojams visada padeda vertėja. Tai, kad M.Fuksšvancas populiarus tarp darbuotojų, liudija šventės: įmonėje nedaug vyrų, moterys tiesiog nušokdina savo direktorių.

M.Fuksšvancas tik stebėjosi dėl priekaištų, kad yra nepasiekiamas. Kiekvienas darbuotojas savo pastabas ar pasiūlymus gali netgi anonimiškai pateikti raštu, pastabas palikdamas specialiose dėžutėse.

Augimo sunkumai

R.Bručkutė pasakojo, kad YL vadovybė supranta ir įvertina sunkumus, susijusius su pastaraisiais metais įvykusia sparčia įmonės plėtra. Per dvejus metus darbuotojų skaičius nuo pusantro tūkstančio padidėjo iki pusketvirto tūkstančio. Gali būti, kad senieji YL darbuotojai, įmonėje dirbę 6-8 ir daugiau metų, pasijuto mažuma, jiems skiriama mažiau dėmesio.

Personalo skyriaus vadovės nuomone, optimalus įmonės darbuotojų skaičius būtų apie pusantro tūkstančio. Jeigu dirbama pamainomis, dar yra galimybių asmeniškai pažinti daugelį darbuotojų, prieiti prie jų, pasikalbėti, išgirsti pageidavimus ar jų nuomones.

Kitaip yra, kai dirba pusketvirto tūkstančio žmonių. Tada neišvengiamai gimsta psichologinės problemos, tarp darbuotojų ir vadovybės atsiranda tam tikras susvetimėjimas. Tačiau supratus ir įvertinus naujas aplinkybes stengiamasi spręsti kilusias problemas.

M.Fuksšvancas ir R.Bručkutė išreiškė nuomonę, kad kilę nesutarimai su darbuotojų profesine sąjunga bus išspręsti.