- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Lietuvos balandį emigravo 3150 žmonių – tai 2126 daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2020-aisiais (1024), rodo Statistikos departamento duomenys. Komentuodamas šį rodiklį „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūkumas šalyje, kurį lemia tokios emigracijos bangos, gali tapti vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimą stabdančių veiksnių. Tuo metu Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika teigia nemanantis, kad išaugusi emigracija taps ilgalaike tendencija.
„Praėjusių metų balandžio mėnesį migracijos galimybės buvo labai ribotos – buvo pats pandemijos įkarštis, vyravo ribojimai tarp šalių ir jų viduje. Nebuvo prasmės kažkur vykti, nes visas darbas ir studijos vyko nuotoliniu būdu“, – Eltai teigė Ž. Mauricas, lygindamas šių ir 2020 m. migracijos duomenis.
Anot ekonomisto, šiuo metu viena pagrindinių emigracijos priežasčių – besitęsiantis tam tikrų ekonomikos sektorių uždarymas.
„Pirma ir turbūt pagrindinė emigracijos priežastis yra tai, kad, nors Lietuvos ekonominė situacija tikrai atrodo neblogai, bet tik apie du trečdalius ekonomikos veikia visu pajėgumu, tuo metu likęs trečdalis – ne. O pastaroji dalis iki šiol veikia labai menku pajėgumu. Atitinkamai ten dirbantys žmonės nebenori laukti, kol situacija pagerės, jie ieško kitų galimybių ir viena iš alternatyvų – ieškoti galimybių užsienyje“, – teigė jis.
Negana to, dėl ES taikomų ekonomikos gaivinimo priemonių išaugus darbuotojų paklausai, jų pasiūla dėl sulėtėjusių migracijos srautų žymiai sumažėjo, teigė Ž. Mauricas.
„Vakarų Europos šalių darbo rinkos nemažai metų buvo priklausomos nuo migrantų iš trečiųjų šalių. Pandemija sustabdė tuos migracijos srautus: pernai migracija ES per pastaruosius 30–40 metų buvo rekordiškai maža. (...) Kadangi šalys skyrė daug pinigų ekonomikos skatinimui, atsirado didelė darbuotojų paklausa, bet pasiūla labai sumažėjo. Kadangi darbuotojų iš trečiųjų šalių labai sunku prisitraukti, akys nukrypo į ES periferiją, tarp jų ir Lietuvą“, – kalbėjo jis.
Anot ekonomisto, pritrūkus darbuotojų Lietuvoje, šalis galimai patirs ekonomikos perkaitimą.
„Didžiausia rizika yra, kad įsisuksime į augančios infliacijos ir augančio darbo užmokesčio kaštų spiralę. Įsivyrautų šioks toks ekonomikos perkaitimas, ir jis gali įvykti greičiau, negu mes prognozuojame. Jis gali būti jau šiemet, ypač kai atsivers didesnė dalis veiklų. (...)
Jau nuo liepos mėnesio nemaža dalis žmonių turbūt bus vakcinavęsi, tuomet verslas bandys atsigriebti, samdys darbuotojus ir pamatys, kad jų nėra tiek daug. Tai bus nemažas iššūkis. Lietuvai reikės pasistengti, kad neemigruotų jauni žmonės, kad vėliau nereikėtų kažkur kitur ieškoti darbuotojų arba bandyti jų atsivežti iš trečiųjų šalių“, – Eltai sakė jis.
„Manau, kad darbuotojų trūkumas ateityje gali būti vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą ar atsigavimą stabdančių veiksnių“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Tuo metu D. Burneika pažymėjo, kad ekonomikos bei minimalios mėnesio algos (MMA) augimas ne visais atvejais iliustruoja finansinę šalies gyventojų gerovę.
„Balandį ėmus laisvėti apribojimams, ypač gerėjant situacijai Didžiojoje Britanijoje, dalis žmonių galėjo išvykti ar deklaruoti išvykimą.
Nors ekonomika, formaliai žiūrint, auga – kaip ir atlyginimai – bent jau pastarųjų augimas yra truputį dirbtinis, nes tų specialybių atstovai, kurie gauna mažiausius atlyginimus, pandemijos metu tiesiog negalėjo dirbti. (...) Todėl nebūtinai ta gerovė tokia didelė, kaip atrodo“, – sakė jis.
Visgi demografas pažymėjo, kad išaugusių emigracijos mastų nelaikytų ilgalaike tendencija.
„Nemanau, kad tai yra ilgalaikė tendencija. Tai greičiausiai yra COVID-19 veikiama laikino esamo nedarbo situacija Lietuvoje ir kitose šalyse“, – sakė jis.
Tuo metu vertindamas 9,3 proc. balandį šalyje išaugusį mirtingumą bei 7 proc. sumažėjusį gimstamumą, D. Burneika pažymėjo, kad abu šie rodikliai, prislopus pandemijai, taip pat normalizuosis.
„Su mirtingumu viskas normalizuosis, jis pradės mažėti. Tuo metu per visas krizes gimstamumas krinta iš esmės. Iš tiesų nėra jokių priežasčių, kad gimstamumas Lietuvoje stipriai išaugtų ar stipriai sumažėtų ilgalaikėje perspektyvoje“, – tikino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija pritaria idėjai nenaudoti 1 ir 2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti
Seimui svarstant Lietuvos banko LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Finansų ministerija tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. ...
-
EBPO: efektyvinant statybas Lietuvoje reikėtų paprastinti leidimų procesus
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skelbia, jog norint efektyvinti statybos priežiūros sistemą Lietuvoje reikėtų paprastinti leidimų procesus, dėmesį skirti labiau rizikingiems projektams ir labiau pasikliauti rinka. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 22 proc.
(BNS). Dėl palankių oro sąlygų bei daugiau nei dvigubai padidėjusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 111 eurų u...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį sumažėjo
Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugpjūtį toliau mažėjo. Ji siekė 338,7 euro už toną – 0,7 proc. mažiau nei liepą ir 33,8 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį. ...
-
LEZ valdytojai nepatenkinti valdžios planais kurti dar dvi zonas
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai planuojant iki 2030 metų įkurti dar dvi naujas laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) tam skiriant apie 30 mln. eurų, kai kurie jau veikiančių LEZ valdytojai teigia, kad pirmiausia reikėtų didinti dabar veikiančių tok...
-
M. Sinkevičius: savivalda aštriai kels klausimą dėl kelių4
Svarstant kitų metų biudžetą vienu iš pagrindinių klausimų, kurį kels savivalda, bus investicijos į kelius, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius. ...
-
Nedaug sulčių spaudyklų dirba visu pajėgumu: ar kainos augo?
Nedaug sulčių spaudyklų šiemet dirba visu pajėgumu – kai kuriuose rajonuose obuolių derlius itin prastas, nes žiedus „apkandžiojo“ pavasario šalnos. Tačiau kai kurios spaudyklos nespėja spausti sulčių. ...
-
Norima griežtinti paramos pirmajam šeimos būstui sąlygas8
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sugriežtinti jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimo su valstybės parama tvarką – nustatyti gyvenamojo ploto kainos, kurios dalį dengtų valstybė, lubas, įpareigoti jame registruotis. Parama n...
-
Grįžta laukiniai 1990-ieji: vagystės iš vilkikų pasiekė tokį mastą, kad gali tekti branginti prekes27
Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mąstą, jog gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 milijardai prekių šiemet dėl...
-
Siūlo jau pakalbėti apie žiemos šventes: sufleruoja, kokios dovanos bus laukiamiausios3
Anot renginių organizatorių, ekonomikos recesija, klimato atšilimas, karas Ukrainoje bei pasaulį siaubiančios stichijos turi įtakos, kaip šiemet sutiksime žiemos šventes. Naujausios tendencijos rodo, kokia spalva šiemet dominu...