- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš Lietuvos balandį emigravo 3150 žmonių – tai 2126 daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2020-aisiais (1024), rodo Statistikos departamento duomenys. Komentuodamas šį rodiklį „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad darbuotojų trūkumas šalyje, kurį lemia tokios emigracijos bangos, gali tapti vienu iš pagrindinių ekonomikos atsigavimą stabdančių veiksnių. Tuo metu Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika teigia nemanantis, kad išaugusi emigracija taps ilgalaike tendencija.
„Praėjusių metų balandžio mėnesį migracijos galimybės buvo labai ribotos – buvo pats pandemijos įkarštis, vyravo ribojimai tarp šalių ir jų viduje. Nebuvo prasmės kažkur vykti, nes visas darbas ir studijos vyko nuotoliniu būdu“, – Eltai teigė Ž. Mauricas, lygindamas šių ir 2020 m. migracijos duomenis.
Anot ekonomisto, šiuo metu viena pagrindinių emigracijos priežasčių – besitęsiantis tam tikrų ekonomikos sektorių uždarymas.
„Pirma ir turbūt pagrindinė emigracijos priežastis yra tai, kad, nors Lietuvos ekonominė situacija tikrai atrodo neblogai, bet tik apie du trečdalius ekonomikos veikia visu pajėgumu, tuo metu likęs trečdalis – ne. O pastaroji dalis iki šiol veikia labai menku pajėgumu. Atitinkamai ten dirbantys žmonės nebenori laukti, kol situacija pagerės, jie ieško kitų galimybių ir viena iš alternatyvų – ieškoti galimybių užsienyje“, – teigė jis.
Negana to, dėl ES taikomų ekonomikos gaivinimo priemonių išaugus darbuotojų paklausai, jų pasiūla dėl sulėtėjusių migracijos srautų žymiai sumažėjo, teigė Ž. Mauricas.
„Vakarų Europos šalių darbo rinkos nemažai metų buvo priklausomos nuo migrantų iš trečiųjų šalių. Pandemija sustabdė tuos migracijos srautus: pernai migracija ES per pastaruosius 30–40 metų buvo rekordiškai maža. (...) Kadangi šalys skyrė daug pinigų ekonomikos skatinimui, atsirado didelė darbuotojų paklausa, bet pasiūla labai sumažėjo. Kadangi darbuotojų iš trečiųjų šalių labai sunku prisitraukti, akys nukrypo į ES periferiją, tarp jų ir Lietuvą“, – kalbėjo jis.
Anot ekonomisto, pritrūkus darbuotojų Lietuvoje, šalis galimai patirs ekonomikos perkaitimą.
„Didžiausia rizika yra, kad įsisuksime į augančios infliacijos ir augančio darbo užmokesčio kaštų spiralę. Įsivyrautų šioks toks ekonomikos perkaitimas, ir jis gali įvykti greičiau, negu mes prognozuojame. Jis gali būti jau šiemet, ypač kai atsivers didesnė dalis veiklų. (...)
Jau nuo liepos mėnesio nemaža dalis žmonių turbūt bus vakcinavęsi, tuomet verslas bandys atsigriebti, samdys darbuotojus ir pamatys, kad jų nėra tiek daug. Tai bus nemažas iššūkis. Lietuvai reikės pasistengti, kad neemigruotų jauni žmonės, kad vėliau nereikėtų kažkur kitur ieškoti darbuotojų arba bandyti jų atsivežti iš trečiųjų šalių“, – Eltai sakė jis.
„Manau, kad darbuotojų trūkumas ateityje gali būti vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą ar atsigavimą stabdančių veiksnių“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Tuo metu D. Burneika pažymėjo, kad ekonomikos bei minimalios mėnesio algos (MMA) augimas ne visais atvejais iliustruoja finansinę šalies gyventojų gerovę.
„Balandį ėmus laisvėti apribojimams, ypač gerėjant situacijai Didžiojoje Britanijoje, dalis žmonių galėjo išvykti ar deklaruoti išvykimą.
Nors ekonomika, formaliai žiūrint, auga – kaip ir atlyginimai – bent jau pastarųjų augimas yra truputį dirbtinis, nes tų specialybių atstovai, kurie gauna mažiausius atlyginimus, pandemijos metu tiesiog negalėjo dirbti. (...) Todėl nebūtinai ta gerovė tokia didelė, kaip atrodo“, – sakė jis.
Visgi demografas pažymėjo, kad išaugusių emigracijos mastų nelaikytų ilgalaike tendencija.
„Nemanau, kad tai yra ilgalaikė tendencija. Tai greičiausiai yra COVID-19 veikiama laikino esamo nedarbo situacija Lietuvoje ir kitose šalyse“, – sakė jis.
Tuo metu vertindamas 9,3 proc. balandį šalyje išaugusį mirtingumą bei 7 proc. sumažėjusį gimstamumą, D. Burneika pažymėjo, kad abu šie rodikliai, prislopus pandemijai, taip pat normalizuosis.
„Su mirtingumu viskas normalizuosis, jis pradės mažėti. Tuo metu per visas krizes gimstamumas krinta iš esmės. Iš tiesų nėra jokių priežasčių, kad gimstamumas Lietuvoje stipriai išaugtų ar stipriai sumažėtų ilgalaikėje perspektyvoje“, – tikino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...