- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad didesnis degalų vartojimas skatina ir didesnę naftos paklausą bei jos kainą. Taip, pasak jo, Rusija gauna didesnes pajamas iš naftos eksporto ir tą reikėtų stabdyti, norint sėkmingai kovoti prieš minėtą šalį.
„Jei norime padėti Ukrainai ir Europai kovoje su Rusija, reikėtų mažinti degalų vartojimą. Net jeigu Lietuva ir nebeperka naftos iš Rusijos, didindami naftos vartojimą prisidedame prie pasaulinių naftos kainų augimo, o tai, netiesiogiai, didina ir Rusijos pajamas, nes pasaulinės naftos rinka veikia susisiekiančių indų principu, kai, pavyzdžiui, ES ženkliai sumažinus rusiškos naftos pirkimą, jos daugiau perka Kinija ir Indija“, – antradienį savo feisbuko paskyroje teigė Ž. Mauricas.
Jis aiškina, kad degalų vartojimas Lietuvoje ne tik kad nemažėja, bet auga bene sparčiausiai visoje Europoje, o Lietuvą šioje srityje lenkia tik Slovėnija ir Vengrija, kurios dirbtinai sumažino degalų kainas, siekdamos įtikti savo rinkėjams.
„Nuo 2019 m. pradžios degalų prekybos apimtys Lietuvoje išaugo net 18 proc., kuomet ES vidutiniškai buvo fiksuotas 1 proc. smukimas. Palyginimui, Norvegijoje degalų prekybos apimtys yra 12 proc. mažesnės, lyginant su 2019 metais“, – tikino ekonomistas.
Ž. Mauricas pastebi, kad tokie duomenys neturėtų kelti nuostabos, nes 2021 metais Norvegijoje 64 proc. naujų parduotų automobilių buvo elektromobiliai, 22 proc. – hibridai ir vos 14 proc. benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Anot jo, elektromobiliai sudaro 17 proc. viso Norvegijos lengvųjų automobilių parko, hibridai 11 proc. ir tai daro reikšmingą poveikį degalų vartojimo mažėjimui šioje šalyje.
Žygimantas Mauricas. / M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Lietuvoje, deja, elektromobiliai dar nėra labai populiarūs, tačiau, jei nėra galimybės įsigyti elektromobilį, galima įsigyti tiesiog mažiau kuro naudojantį, mažiau taršų automobilį arba tiesiog lėčiau, ramiau važiuoti, rinktis alternatyvias, mažiau taršias transporto priemones ar daugiau laiko dirbti iš namų tiems, kas turi tokią galimybę“, – sakė jis.
Ekonomistas tikina, kad augantis degalų vartojimas nepadės Lietuvai įgyvendinti ambicingos klimato kaitos programos, o didelis degalų vartojimas taip pat prastina Lietuvos tarptautinės prekybos balansą.
„Turint omenyje, kad automobilių taršos mokestis ir vėl nugulė biurokratų stalčiuose, teks pasitikėti piliečių sąmoningumu. Tai, beje, nėra prasta strategija, nes dažnu atveju yra tvaresnė ir efektyvesnė, lyginant su iš viršaus biurokratų nuleistais reikalavimais su perdėtais biurokratiniais ribojimais ir pertekline kontrole, – aiškino Ž. Mauricas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...