Anot jo, be 6 iškeltų reikalavimų agrosektoriaus atstovai dar nepatenkinti, jog toliau krenta žemės ūkio produktų supirkimo kainos.
„Pagrindinė priežastis yra vis dar toliau mažėjančios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Tai yra bendra po praeitais ir užpraeitais metais buvusio labai didelio kainų šuolio prasidėjusių defliacinių procesų tendencija“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
Sausio 23–26 dienomis Vilniuje su žemės ūkio technika protestavę ūkininkai iškėlė 6 reikalavimus: atšaukti prievolę atkurti daugiametes pievas, grąžinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, panaikinti nuo šių metų pakeltą akcizą suskystintosioms naftos dujoms, spręsti vadinamąją pieno krizę, atsisakyti saugomų teritorijų plėtros, sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
„Priežastys yra gerokai bendresnės nei Vyriausybei išsakyti reikalavimai“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
Matyt, tų nepatenkintųjų bus žymiai daugiau netolimoje ateityje.
Ekonomisto prognozėmis, 2024 m. Lietuvoje turėtų būti fiksuojama neigiama infliacija, kurią ūkininkai pajaus pirmieji.
„Pirmieji, kurie jaučia tą defliacinį spaudimą, yra pirmieji gamybos grandinėje esantys asmenys“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, 2022 ir 2023 metais vyravus rekordinei aukštai infliacijai, pakilo ne tik žemės ūkio žaliavų, bet ir paslaugų, technikos remonto, trąšų ir kt. žemės ūkio veiklai būtinų komponentų kainos.
„Dabar grįžtame link to lygio prieš tą kainų šuolį ir tas grįžimas prasideda nuo žemės ūkio produkcijos“, – akcentavo Ž. Mauricas.
Ekonomistas dar pridūrė, jog defliaciniai procesai ilgainiui „nusikaskaduos“ per visą ekonomiką, tą esą jau jaučia gamybos sektorius.
„Matyt, tų nepatenkintųjų bus žymiai daugiau netolimoje ateityje“, – teigė jis.
Lietuvoje pernai buvo laikotarpių, kai fiksuota mėnesinė defliacija. Pavyzdžiui, lapkritį ji siekė -0,4 proc. Kainos pernai taip pat mažėjo gegužės–rugpjūčio mėnesiais.
Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, išankstinis mėnesinės infliacijos įvertis šių metų sausį sudaro 0,1 proc. metinės – 1 proc.
Naujausi komentarai