„Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
„Labiau akcentuoti būtent žingsniai, kurie ilgainiui galėtų transformuoti Lietuvos ekonomiką – paskutinėje pranešimo dalyje apie 750 mlrd. atsigavimo fondą, buvo akcentuota, kad tai yra galimybė pakeisti Lietuvą“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, krizės metu prezidento pateikti siūlymai – išmokos vaikams, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas – buvo pagrįsti trumpai.
Ž. Maurico nuomone, kol kas sunku vertinti, ar G. Nausėda ekonominiams klausimams skiria daugiau dėmesio nei jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė, tačiau jis pažymi, kad lūkesčiai G. Nausėdai buvo kiek didesni.
„Be abejo, kol kas sunku dar vertinti, nes tai tik pirmi metai, bet sakyčiau, kad lūkestis buvo šiek tiek didesnis. Būtent pranešimas tai dalinai pagrindžia, nes akcentai buvo dedami ne kalbant apie ekonomiką, o kalbant apie teisingumą, klimato kaitą, ir netgi (kalbos – BNS) pradžioje ir pabaigoje buvo žodžiai „teisinga, žalia ir inovatyvi gerovės valstybė“, – sakė Ž. Mauricas.
„Inovatyvumas buvo nukeltas į trečią vietą ir tai galima interpretuoti kaip šiokį tokį atsitraukimą nuo ekonominių klausimų, – pridūrė jis.
Nepaisant to, „Luminor“ ekonomistas akcentavo, kad prezidentu tapus G. Nausėdai, verslo ir prezidentūros santykis pagerėjo.
„Aš tikrai matyčiau, kad situacija yra atšilusi ir dialogo yra daugiau. Bandoma įsiklausyti į įvairių visuomenės grupės pasiūlymus, idėjas (...) Bet, aišku, ir pats prezidentas akcentavo, kad neretai ne visi verslo atstovai ir įmonės galbūt elgiasi ne taip, kokią gerovės Lietuvą mes norime kurti“, – sakė Ž. Mauricas.
Pareigą prezidentui Seime skaityti metinį pranešimą numato Konstitucija. Metiniame pranešime apžvelgiama padėtis šalyje, Lietuvos vidaus ir užsienio politika.
A. Izgorodinas: per mažai įvertinta ekonomikos padėtis
„SME Finance“ ekonomistui Aleksandrui Izgorodinui prezidento Gitano Nausėdos pirmajame metiniame pranešime pritrūko platesnio ekonominės situacijos įvertinimo.
„Buvo šiek tiek per mažai paliestas ekonomikos aspektas, įvertinimas. Tai buvo palanki proga tai padaryti. Ką mes matome iš ekonominių rodiklių, pastarąsias kelias savaites Lietuvos ekonomika stabilizuojasi. Geriausias indikatorius yra darbo rinka, pradėjo didėti laisvų darbo vietų skaičius ir nedarbo lygis stabilizavosi.
Tai būtų gera proga pasiųsti visuomenei ir vartotojams signalą, kad turime krizę, bet Lietuvos ekonomika pasiekė dugną, nuo jo atsispiria ir prasideda ekonomikos atsigavimą. To nebuvo akcentuota“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
Su prezidento teiginiais, kad ekonomikos skatinimo priemonių planas įstrigo, ekonomistas sutinka iš dalies.
„Ir sutinku, ir nesutinku su tuo, kas buvo pasakyta. Kalboje buvo paminėtas labiau neigiamas aspektas, kad Lietuvoje stringa ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimas. Visų pirma, turime ekonomikos skatinimo planą, kurio neturėjome per pasaulio finansų krizę, tai gerai. Skatinimo priemonės diversifikuotos, jos yra geros. Faktas, kad nedarbo lygis Lietuvoje labai stipriai neišaugo per šią krizę, prie to labai stipriai prisidėjo ir skatinimo priemonės“, – teigė A. Izgorodinas.
„Jeigu yra tam tikras vėlavimas, tam yra kelios priežastys. Buvo neeilinė krizė, kuriai reikėjo greitai pasiruošti. Visų antra, Lietuvoje, kiek žinau, ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimas strigo savo pradinėje stadijoje, nes reikėjo susiderinti tas skatinimo priemones su Europos Komisija“, – pridūrė jis.
Naujausi komentarai