„Toks rezultatas reiškia, kad mes jau turime techninį nuosmukį. Neišvengiamai neigiamą augimą turėsime ir trečią ketvirtį. Kai spalio mėnesio pabaigoje bus trečio ketvirčio rezultatai, mes formaliai galėsime skelbti apie recesiją“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.

Vis dėlto ekonomistas pažymi, kad nepaisant to, jog du šių metų ketvirčius iš eilės bus fiksuojamas neigiamas augimas, bendras metinis rezultatas išliks teigiamas.

„Augimas svyruos tarp 1-1,8 proc., nes pirma metų pusė buvo labai gera. Pirmą ketvirtį metinis augimas buvo per 4 proc., antrą ketvirtį 2,8 proc. Vadinasi, mes turime labai žemai kristi antrame metų pusmetyje tam, kad metinis rodiklis būtų neigiamas“, – aiškino jis.

Apskritai, Ž. Mauricas pažymi, kad recesija yra techninis terminas, reiškiantis formalų ekonomikos augimo sulėtėjimą. Tačiau, jo vertinimu, šį kartą ekonomika nesusidurs su 2008 m. krizės scenarijumi, kadangi tuomet buvo fiksuojamas vienas sparčiausių BVP nuosmukių per visą istoriją.

Ekonomisto vertinimu, Lietuva ekonomikos smukimą yra pasirengusi atlaikyti.

„Lietuvos ekonomika labiau diversifikuota. Gyventojai, įmonės ir netgi valdžios institucijos nėra daug įsiskolinusios, bent jau lyginant su Europos, pasaulio vidurkiu. Iš tiesų mes į ekonominį sulėtėjimą įžengėme pakankamai neblogos būklės“, – tikino jis.

Iš tiesų mes į ekonominį sulėtėjimą įžengėme pakankamai neblogos būklės.

„Netgi drįsčiau teigti, kad mes turėtume smukti panašiai kaip Europos Sąjungos vidurkis. Gal tik šiek tiek daugiau dėl savo specifikos su Rusija“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Šių metų antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis. Palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –0,4 proc., penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Vertinant gamybos metodu, 2022 m. antrąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo transporto ir saugojimo, nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.

2022 m. pirmąjį pusmetį BVP sudarė 30,7 mlrd. eurų to meto kainomis. Palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 3,6 proc. (nepašalinus sudarė 3,4 proc.).

Ž. Mauricas: džiugu, kad nešokome populizmo keliu

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas džiaugiasi, kad Lietuva nešoko populizmo keliu ir nepriėmė lengvatinių priemonių, kompensuodama energijos prekių, degalų ir maisto kainas, kaip padarė Vengrija, Lenkija ar Ispanija. Pasak jo, tokiu atveju infliacijos kilimas būtų ne suvaldytas, o tik atidėtas.

„Vengrijoje infliacija šių metų gale bus didesnė negu Lietuvoje, tą garantuoju 100 proc. Mes tada (priėmę lengvatas, siekiant kainų kompensavimo – ELTA) būtume turėję ir infliacijos iššūkį artėjant žiemai, ir biudžeto deficito. Kai būtų reikėję formuoti kitų metų biudžetą, būtų tikrai aršios diskusijos“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž. Mauricas.

Ekonomistas tvirtina, kad mes didžiausią infliacijos šuolį prisiėmėme pavasarį–vasarą, ir jau tikėtina, kad rudenį pradės mažėti infliacija, nes ir liepos mėnesio išankstinis indikatorius buvo pakankamai neblogas, rodantis, kad jau infliacija išsikvėpė.

„Mes dar turėsime kažkiek papildomų rezervų. Vengrija, manau, tikrai norėtų su mumis apsikeisti vietomis. Kitais metais turėsime ir mažesnę infliaciją negu Vengrija, ir mažesnį biudžeto deficitą“, – sakė jis.

Ž. Maurico manymu, infliacijos augimas jau atsimušė į lubas, ir tą lėmė keletas priežasčių, tarp kurių yra pakritusios pasaulinės žaliavų kainos ir tiekimo grandinių stabilizavimas.

„Mažėjant vartojimui pasaulyje ir ateinant recesijai, ypatingai į Vakarų pasaulį, tiekimo grandinės stabilizuojasi, nebėra tokių didelių trikdžių. Anksčiau būdavo prekių deficitas, o dabar matome, kad ilgalaikio vartojimo prekių netgi atsirado perteklius kai kuriose šalyse“, – aiškino ekonomistas.

Jis tikino, kad verslas anksčiau baiminosi sutrikimų ir užsakydavo prekių tiksliai tiek, kiek parduota, ir viskas buvo labai suefektyvinta, o dabar pereinama prie veikimo modelio, kuomet užsisakoma daugiau prekių negu reikia, apsisaugant nuo galimų apribojimų, pabrangusių transporto kaštų ar nestabilios situacijos su Kinija. Ekonomistas mano, kad šioje vietoje prasidės konkurencija ir akcijos, nes verslas norės išparduoti sandėliuose esančias brangiai supirktas prekes.

„Infliacijos augimą skaičiuojame nuo praeitų metų. Praeitais metais rugsėjį ji labai sparčiai pradėjo kilti Lietuvoje, o šiais metais mes galbūt neturėsime jokio kilimo arba labai mažą. Tai reiškia, kad metinis augimas vis mažės, netgi šių metų pabaigoje, žiemą, infliacija vienženkle taps, nuo 20 iki 10 procentų ar net šiek tiek žemiau. Tai psichologiškai žmonėms atrodys lengviau“, – teigė Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad išankstinis metinės (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal Europos Sąjungos mastu metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 20,8 proc.

Statistikos departamentas skelbia, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Išankstinis mėnesinis (2022 m. liepą, palyginti su birželiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 0,7 proc.

Ž. Mauricas tikina, kad ECB vaikšto plonu ledu

Euro zonos ekonomikai susiduriant su augimo lėtėjimu, Europos centrinis bankas (ECB) nesiims sparčiai kelti bazinių palūkanų normų, įsitikinęs banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Europos centrinis bankas papuolęs į pakankamai nemalonią situaciją. Nes jie vengia kelt palūkanų normas, žinodami, kad spartesnis kėlimas susprogdins būsto kainų burbulą ir taip pat pakenks Pietų Europos šalims, kurios įsiskolinusios. Bet jeigu jie nekels, euras kitų valiutų atžvilgiu silpsta, tada importuojama infliacija dar labiau išauga“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo Ž. Mauricas.

Nors anksčiau rinkos dalyvių lūkesčiai rodė, kad ECB didinant bazines palūkanų normas tarpbankinė palūkanų norma Euribor gali išaugti ir iki 2 proc., ekonomistas sako abejojantis, kad toks lygis bus pasiektas.

„Matysime ECB ėjimą plona linija. Mano asmenine nuomone, vargu, ar Euribor viršys 1 proc.“, – prognozuoja jis.

Kaip pažymi „Luminor“ ekspertas, skatinamoji pinigų politika išpūtė nekilnojamojo turto, vartojimo burbulus. Kadangi paklausa išaugo kur kas labiau, nei pasiūla, atitinkamai išaugo ir infliacija, teigia jis.

„Dabar centrinių bankų ir vyriausybių uždavinys yra tą burbulą kažkaip švelniai išleisti. Taip, kad jo greitai nesusprogdinti. Klausimas, kaip tai pavyks. Nes burbulas yra didžiulis. Gali būti, kad burbulas sprogs su tam tikru trenksmu, prasidės nevaldomi procesai“, – aiškino Ž. Mauricas.

„Mes pandemijos metu krizę nukėlėme į ateitį. Spardėme skardinę į priekį, o dabar mes turime pasilenkti ir ją paimti“, – pridūrė jis.

Nors ECB, anot ekonomisto, pirmiausiai siekia suvaldyti kainų augimą, tai jie darys itin atsargiai, kadangi pinigų politikos formuotojai šį kartą vengs imtis skatinimo priemonių.

„Centriniai bankai nebus linkę vėl pilti pinigų į ekonomiką, baiminantis dar didesnės infliacijos“, – tvirtino Ž. Mauricas.

ELTA primena, kad liepos 21 d. Frankfurte posėdžiavusi ECB Valdančioji taryba pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas 0,5 proc. punkto.

Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro 0,00 proc.

Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.