- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos (ES) šalys intensyviai pildosi savąsias gamtinių dujų saugyklas, tačiau ateinančiam šildymo sezonui ruošiasi ir Rusija, sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot jo, iki Kremlius pradės „žaisti“ su dujų tiekimu skirtingoms Europos šalims, šios šaltąjį sezoną turi pasitikti kuo pilnesniais dujų rezervais.
„Manau, kad Rusija ruošiasi ateinančiai žiemai – kažkur lapkritį ar gruodį pradės „žaisti“ su skirtingomis šalimis“, – su ELTA pastebėjimais pasidalino Ž. Mauricas.
„Tarkime, vienai šaliai pradės tiekti daug dujų, tada joje sumažės kaina. Tada politikai, norėdami įsiteikti rinkėjams, sugalvos kaišioti pagalius į bendrą ES rinką. Tas egzaminas sunkiausias bus šią žiemą“, – kaip tai galėtų atrodyti, įvardijo ekonomistas. Pasak eksperto, vienybės Bendrijoje metų pabaigoje reikės daug, o ar šalys laikysis bendros tvirtos pozicijos, nėra aišku.
Ž. Maurico nuomone, svarbiausia, jog ES valstybės visų pirma maksimaliai užsipildytų savąsias dujų saugyklas. Tai Bendrijos narės, jo teigimu, iš dalies ir daro. Lėčiau arba visai nepildomos tik Kremliaus valdomam dujų ir naftos tiekėjui ir jo antrinėms bendrovėms priklausančios saugyklos Europos šalyse, tokiose kaip Austrija.
„Austrija kažkiek vėluoja ir tik dabar bando kažkokiais žodžiais perspėti „Gazprom“, kad gali nacionalizuoti saugyklą, bet kol kas ji visiškai tuščia. Vokietija perėmė „Gazprom“ saugyklų, pradėjo kažkiek nedaug pilnėti. Bet kitos saugyklos pildosi“, – dėsto Ž. Mauricas.
Ekonomistas teigia, kad jei dujų rezervuarus Europa pilnai pripildys, o alternatyvūs dujų tiekėjai padidins savo pasiūlą, ES turi geras galimybes žiemą išgyventi be „didesnių apokaliptinių sukrėtimų“.
„Jei ji, aišku, nebus labai šalta“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
Kartu jis pažymėjo, kad Europa daugiau nei dešimtmetį savo priklausomybę nuo rusiškos energijos tik didino, tad greitai visiškai pakeisti energetinę politiką nėra lengva.
Europa, anot ekonomisto, šiuo metu mėgina laviruoti, tolygiai mažinant „Gazprom“ dujų importą ir pildant kitas turimas saugyklas.
„Bet kas Rusijos galvoje dedasi, neaišku, nes gali būti, jog Rusija pasiskaičiuos, kad paprasčiau sukelti chaosą ir atjungimų nuo dujų Europoje gali būti daugiau“, – svarstė jis.
„Manau, kad pasižiūrėsime – bus įdomių temų žiemą. Bet Europa ruošiasi ir ruošiasi, manau, smarkiau. Pavyzdžiui, Vokietijos saugyklų, kontroliuojamų ne „Gazprom“, (užpildymas – ELTA) yra išskirtinai didelis – 60 proc. pasiekęs. Jau gerai, nes anksčiau toks lygis būdavo pasiekiamas liepą-rugpjūtį. O dabar pasiektas net nepasibaigus gegužei. Jie gali užsipildyti saugyklas iki liepos mėnesio ir tada turės daugiau rezervo“, – aiškino Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad nuo balandžio 1 d. rusiškos gamtinės dujos į Latviją, Estiją ir Lietuvą daugiau nebepatenka.
Tokio žingsnio Baltijos valstybės ėmėsi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bandant spausti Europą energetikos srityje.
Balandžio mėnesį Rusija nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai „Jamal“ dujotiekiu. „Gazprom“ apie tai informavo abiejų šalių valstybines dujų įmones. Lenkija ir Bulgarija buvo labai priklausomos nuo rusiškų dujų, tačiau jų tiekimas nutrauktas po to, kai Europos šalys susitarė neatsižvelgti į Rusijos reikalavimą už dujas atsiskaityti rubliais.
Taip pat gegužės pabaigoje Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa pranešė, kad jos šalis nusprendė nutraukti tarpvyriausybinę sutartį su Rusija dėl „Jamal“ dujotiekio.
Gegužės 21 d. Rusija sustabdė dujų tiekimą Suomijai, o ginčas su Vakarais dėl mokėjimų rubliais už dujas dėl to tik paaštrėjo, Helsinkis atsisakė mokėti Maskvai už dujas rubliais, tačiau prie dujų tiekimo nutraukimo galėjo prisidėti ir Suomijos paraiška stoti į NATO.
Pirmadienį Rusijos naftos milžinė „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą Nyderlandų energetikos įmonei „GasTerra“, šiai atsisakius už tiekimą atsiskaityti rubliais.
Taip pat, Danijos energetikos bendrovė „Orsted“ pirmadienį perspėjo, kad Rusija netrukus gali nutraukti dujų tiekimą Danijai, šiai atsisakius mokėti rubliais, bet pridūrė, kad dujas vis tiek galima užtikrinti per Europos rinką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...