Pasak jo, prieš kelias savaites paskelbtas antrojo jūros vėjo parko konkursas turi vykti užtikrinant maksimalią konkurenciją, kad nepermokėtų galutiniai vartotojai.
„Situacija dėl atsinaujinančios energetikos plėtros yra ta, kad daugelis projektų šiuo metu stoja, tai reikia pripažinti. Vėjo energetika jūroje strateginiu požiūriu reikalinga, be abejo. Klausimas yra kaina, kiek už tai galima papildomai mokėti, todėl į (Vyriausybės – BNS) programą įtraukta nuostata, kad pirmasis principas turėtų būti (...) užtikrinti maksimalią konkurenciją“, – ketvirtadienį Seime sakė Ž. Vaičiūnas.
„Netgi ir turint tą konkurenciją reikia vertinti kainą. Referencija yra būtent į (...) projektus sausumoje, būtent saulės ir vėjo projektus. Ir pirmiausia turėtų būti išnaudojamos tų projektų plėtros galimybės. Tiesiog, ką mes sakome programoje, – kad racionaliai vertinsime šiuos projektus“, – kalbėjo jis.
„Nemuno aušros“ frakcijos narys Artūras Skardžius klausė, ką numatoma daryti su jau paskelbtu antrojo jūros vėjo parko konkursu, kuris bus laikomas įvykusiu net ir esant vienam dalyviui. Jis pabrėžė būsimos Vyriausybės įsipareigojimą remti jūrinio vėjo energetiką „tuo atveju, jei ji nedidins elektros kainos pramonei ir vartotojams“.
Ž. Vaičiūnas „įdomia situacija“ pavadino nueinančios Vyriausybės sprendimus antrojo parko Baltijos jūroje konkursą paskelbti kadencijos pabaigoje.
„Politinę atsakomybę ir praktinę atsakomybę turės prisiimti kita Vyriausybė. Bet tikrai pažadu, kad sprendimai bus racionalūs ir kad nedidintų naštos tiek verslui, tiek gyventojams“, – pabrėžė Ž. Vaičiūnas.
Politinę atsakomybę ir praktinę atsakomybę turės prisiimti kita Vyriausybė. Bet tikrai pažadu, kad sprendimai bus racionalūs ir kad nedidintų naštos tiek verslui, tiek gyventojams.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) lapkričio 18 dieną pakartotinai paskelbė 3,13 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą. Jis paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai įmonei balandį neįvyko pirmasis aukcionas. Dėl to vasarą Seimas supaprastino jo sąlygas.
Dabar pakartotinis aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį bus galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Naujo konkurso dalyviai galės pretenduoti į 15 metų trukmės valstybės skatinimą. Konkursą laimėtų didžiausią vystymo mokestį, kuris turi būti bent 5 mln. eurų, pasiūlęs arba iš valstybės mažiausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio už mažiausią kainą paprašęs dalyvis.
Konkurso nugalėtojas jame pagamintą elektrą turės parduoti po 75–126 eurus už megavatvalandę (MWh).
Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Teisę statyti pirmąjį pernai laimėjo valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė bendrovė „Ignitis renewables“.
(be temos)