Anot jo, panašią išvadą yra pateikę ir perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teisininkai, ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).

„Tą riziką kėlėme ir klausimą akcentuojame, kad tokia galimybė yra, lygiai tą patį yra pateikę „Litgrid“ teisininkai, tiek VERT yra išaiškinimas, kad dabartinė metodika turėtų galioti tol, kol neatsiranda dvišalė metodika. Kitaip tariant, kitos dvi šalys gali išeiti iš galiojančios metodikos ir pagal ją vykdyti prekybą“, – žurnalistams antradienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvai paskelbus apie sustabdytą prekybą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį, Latvijos perdavimo sistemos operatorius pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos prekyba su Rusija turėtų vykti pagal trišalę metodiką.

„Šis pirmas Latvijos žingsnis turbūt rodo tai, kad siekiama laikytis susitarimo, pirmiausia patvirtinti trišalę metodiką. Jeigu ji nėra patvirtinama būtent mūsų reguliatoriaus, tai yra teisiniai klausimai, kaip tai bus apiforminta“, – sakė ministras.

„Realiai Latvija turės technines galimybes prekiauti su Rusija“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila žurnalistams sakė, kad VERT jau pradėjo konsultacijas dėl naujos trišalės metodikos.

Tačiau VERT atstovė Loreta Kimutytė BNS sakė, kad konsultacijos vyks iki lapkričio 5 dienos, todėl nerealu, kad metodika iki tol būtų patvirtinta. Kada ji bus svarstoma tarnyboje, kol kas neaišku. 

VERT iki šiol nepatvirtino naujos metodikos, nes jos projektas esą neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką, todėl turi būti tobulinamas. Tuo metu  Latvija ir Estija praėjusią savaitę metodiką patvirtino.

VERT pirmininkė Inga Žilienė BNS praėjusią savaitę sakė, kad „Litgrid“ pateikta metodika kol kas neįgyvendintų Lietuvoje priimto „antiastravinio“ įstatymo. Anot jos, pagal „Litgrid“ skaičiavimus iš formulės nėra eliminuojami fiziniai srautai per Lietuvos ir Baltarusijos jungtį – juos eliminavus būtų galima dar labiau sumažinti prekybos su Rusija mastą, taip pat nėra išbaigta elektros kilmės garantijų sistema.

I. Žilienė teigė, kad nepatvirtinus naujos metodikos galios 2018 metų metodika, pagal kurią, įjungus Astravo AE, vyks prekyba tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus, o su žemynine Rusija ir Baltarusija Baltijos šalys nebeprekiaus. Tačiau tokiu atveju Latvija ir Estija gali patvirtinti savo metodiką prekybai su Rusija.

„Litgrid“ teigia, kad pagal naują trišalę metodiką iš kontinentinės Rusijos į Baltijos šalis 2021 metais maksimaliai būtų galima importuoti 4,2 mlrd. kWh elektros, o netaikant  0,62 koeficiento – 6,6 mlrd. kWh.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas praėjusią savaitę paragino Lietuvą netaikyti papildomo koeficiento ir taip sumažėsiančiai elektros prekybai per Latvijos-Rusijos jungtį. Būtent šį koeficientą Maskva vertina kaip pagrindinį neigiamą metodikos elementą.

„Litgrid“ antradienį paskelbė, kad Baltarusija pradėjo elektros gamybą Astravo AE. Iškart po to Lietuva nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.

„Litgrid“: Astravo elektra fiziškai tekės į deficitines Baltijos šalis

Astravo atominei elektrinei (AE) antradienį pradėjus elektros gamybą  ir Lietuvai nutraukus prekybą elektra su Baltarusija, Lietuvos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas pripažįsta, kad Astravo elektra fiziškai dar tekės į „deficitines“ Baltijos šalis.

„Iš techninės pusės labai natūralu, Baltijos šalys yra deficitinės šalys, o atsiradus dideliam generacijos šaltiniui šalia mūsų sienos, iš tikrųjų fiziškai – pabrėžiu, fiziškai, ne komerciškai, elektra tekės į deficitines zonas. Fizikos dėsnių mes pakeisti negalime“, – žurnalistams antradienį sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.

„Didelis generacijos šaltinis šalia Lietuvos reikšmingai darys įtaką fiziniams srautams“, – pridūrė jis.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) reiškė susirūpinimą, kad pagal parengtą naują trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką rusiškos elektros srautas Lietuvoje netgi išaugtų.

Tačiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas klausė, kodėl VERT tokius nuogąstavimus išreiškė tik pastaruoju metu.

„VERT dalyvavo procese su Europos Komisija, Baltijos šalių perdavimo operatoriais nuo pat metų pradžios. Formaliai jau paskutiniai metodikos variantai buvo pateikti rugsėjo mėnesį, bet tie skaičiai ir koeficientai buvo puikiausiai žinomi. Tai čia turbūt atviras klausimas vertinti, kodėl tik šiuo momentu VERT atliko tokius skaičiavimus“, – sakė Ž. Vaičiūnas.