Žaliosios technologijos – ne tik per brangios: ką nutyli elektromobilių propaguotojai

Atsiranda naujų energijos šaltinių, technika tobulėja, bet netyla diskusijos, kas brangiau šiuo metu pasauliui atsieina: tradicinį kurą naudojantis transportas ar elektromobiliai. Tos barikadų pusės, kuri pateikia skaičius, kad elektra varomi automobiliai kol kas labiau teršia aplinką, yra nepritaikyti ilgoms kelionėms, be to, gerokai brangesni, oponentai negirdi.

Infrastruktūra ir kaina – silpniausios vietos

Rudenį Seimas turėtų svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus, kurių esmė – Lietuvoje labiau proteguoti elektromobilius. Tačiau, pasak vieno "Kauno dienos" kalbinto eksperto, Lietuva prisiėmė labai didelį, perteklinį, agresyvų planą sumažinti paprastų automobilių ir gausinti elektra varomų atsiribojant nuo kai kurių klausimų.

Naujas elektromobilis yra dvigubai brangesnis nei tos pačios markės paprastas benzininis automobilis. Žmogus turi turėti pragmatišką norą įsigyti elektra varomą automobilį. Dabartinė 4 tūkst. eurų mūsų valstybės parama nieko nesprendžia, neskatina masiškai pirkti.

Prieš kelerius metus net trys ministerijos (tuometės Ūkio, Energetikos bei Susisiekimo) užsakė Kompleksinę elektromobilių transporto plėtros galimybių studiją. Siekiant nustatyti dabartinių automobilių naudotojų poreikius ir įvertinti, kaip tuos poreikius atitiktų elektromobiliai, buvo atlikta Lietuvos valstybinių ir verslo įstaigų apklausa. Apklausos rezultatai parodė, kad daugiau negu pusė apklaustų įstaigų norėtų ir turėtų galimybes naudoti elektromobilius darbo tikslams, tačiau kaip pagrindines kliūtis, lemiančias, kad elektromobiliai kol kas nėra naudojami, įvardijo didelę elektromobilių kainą, neišvystytą krovimo infrastruktūrą. Pagal rudenį Seimo planuojamą svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų projektą, visos valstybinės įmonės, įstaigos nuo 2021 m. privalės turėti elektromobilių.

Nuvažiuojamas kilometražas tikrai nėra gundantis – iki 200 km. Tai labiau miesto transporto priemonė, nes papildomai neįkrovus baterijos iš rytinės Lietuvos pusės, pavyzdžiui, pajūrio pasiekti nepavyktų. Elektromobilių infrastruktūra probleminė – gali tekti palaukti, kol bus galima įkrauti ir kol įsikraus. Šiuo metu elektra varomu automobiliu tolimus atstumus gali tekti keliauti dvigubai ilgiau nei paprastu. Visi ekonomistai sutaria, kad dirbančiam žmogui kiekviena sugaišta valanda turi kainą, jos metu galima nuveikti kažką, o tai reikėtų paversti pinigine išraiška.

Netiesioginė tarša didesnė

"Elektromobiliai – gera idėja, jie turi gerą trauką, paprasčiau prižiūrėti, tarkime, nereikia keisti variklio tepalo ir t.t. Tačiau ji šiuo metu neišsprendžia transporto ekologijos, ekonomikos ir patogumo problemų, – teigė su įstatymo projektu susipažinęs ekspertas. – Netiesioginė tarša išlieka, ir ji didesnė.

Elektromobilis – nešventas. Sakoma: štai, elektra nemokamai įkroviau. Bet elektra nėra nemokama.

Elektromobilis – nešventas. Sakoma: štai, elektra nemokamai įkroviau. Bet elektra nėra nemokama. Ji turi savo kainą, labai aiškią kainodarą, kiek kainuoja nuvažiuoti 100 km. Niekas neakcentuoja, kiek gaminant elektrą išmetama CO2. Ne iš šventos dvasios elektra atsiranda. Saulės, vėjo energetika užima tik mažą bendros rinkos dalį. Europoje dominuoja elektros gamyba iš dujų. Kad sugeneruotų 1 kW, į aplinką išmetama 600 g CO2. Elektromobiliui nuvažiuoti 100 km reikia 30 kW, suskaičiavus išeina 18 kg į aplinką išmestų CO2. Tik tai ne iš automobilio vamzdžio išmetama, o iš kažkur esančio elektrinės kamino. Standartiniu benzinu varomas automobilis 150 AG galios varikliu tą patį atstumą nuvažiuodamas išmeta tik 12 kg CO2.

Logika turi atitikti ir skaičius. Jau net nekalbant apie tai, kiek kainuoja pagaminti elektromobilį, ypač bateriją. O jas perdirbti brangu, technologijos finansiškai dar labai imlios."

PVM mažinimo net nesvarstė

Pernai rudenį Seime jau buvo atsiradęs parlamentaro Petro Čimbaro ir grupės bendraminčių siūlymas iki 35 tūkst. eurų kainuojantiems elektra varomiems automobiliams taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, brangesniems siūlyta šią lengvatą taikyti 35 tūkst. eurų, o likusiai sumai – standartinį 21 proc. PVM tarifą.

Jau praėjusių metų spalio 8-ąją Seimo plenariniame posėdyje svarstant šią idėją parlamentaras Algirdas Sysas susidomėjo, kodėl pasirinkta būtent tokia kainos kartelė: "Ar pasidomėjote, kas elektromobilius perka, turbūt ne tie, kurie uždirba nedaug, nes vidutinė jo kaina yra šiek tiek aukštesnė už kitos rūšies automobilio. Ar tai nėra protekcinis įstatymas atskirai grupei ir kodėl 35 tūkst., kuri firma buvo atėjusi, parduodanti automobilį už 35 tūkst., nes visi kiti brangiau kainuoja?"

Argumentai, kad kol kas elektromobilių naudojimas – per brangus, beveik visada atmetami.

Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas prognozavo, kad iš lengvatos labiausiai išloštų tokių automobilių pardavėjai. O parlamentaras Arvydas Nekrošius PVM pataisų projekto pateikimo metu atkreipė dėmesį, kad elektromobilių protegavimas neprisidėtų prie aplinkos švaros.

Visi mokslininkai yra gana bendros nuomonės, kad elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai yra patys taršiausi automobiliai visoje pramonėje.

"Ar jums yra žinoma, kad visi elektromobiliai, hibridiniai automobiliai, vertinant jų gyvavimo ciklą, tai yra nuo pagaminimo iki utilizavimo, yra patys taršiausi aplinkosaugos požiūriu? – klausė A.Nekrošius. – Iš esmės aš šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimams skyriau ganėtinai daug laiko, tai yra faktiškai kokius penkerius metus, galėčiau pasakyti, kad visi mokslininkai yra gana bendros nuomonės, kad elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai yra patys taršiausi automobiliai visoje pramonėje."

Dažnai argumentuojama, kad nebūtina žmonėms pirkti naujų, nes galima naudoti ir pigesnius. Tačiau apskritai elektromobilio naudojimas yra aštuoneri metai. Paskui jo įkrova labai sumenksta, trumpėja rida. Nusipirkus penkerių metų tokią transporto priemonę ne tiek jau ilgai ir toli važiuosi.

Yra tik viena šalis, Norvegija, kuri realiai pereina prie elektromobilių. Jiems panaikintas transporto priemonės registravimo mokestis, kuris yra labai didelis, ir grąžinamas pridėtinės vertės mokestis. O tai suvienodina kainą su analogišku automobiliu, varomu vidaus degimo variklio. Taip atsiranda pretekstas žmogui pirkti elektromobilį.

Lietuvoje tokių registruota tik 1,5 tūkst. Ir skaičius nesikeičia daugybę metų. Dažniausiai juos perka tik labai pasiturintys žmonės, jau turintys 2–3 automobilius.

Kilo ir daugiau abejonių, kad Lietuva taip išspręs taršos mažinimo ir klimato kaitos problemas, nes pernykščiais duomenimis, kasmet pas mus įsigyjama maždaug po 200 naujų ir tiek pat naudotų elektromobilių. Tai – labai nereikšmingas skaičius bendroje Lietuvos keliais važinėjančioje transporto masėje. Tad parlamentarai mokesčio didinimo idėją atmetė. Už pataisos svarstymą balsavo 42 politikai, prieš – 8, o susilaikė 40.

Sugalvota, kaip kitaip paremti

Prie elektromobilių pirkimo skatinimo grįžta šių metų balandį kitu keliu – per Aplinkos ministeriją. Ši paskelbė, kad siekdama sumažinti neigiamą transporto keliamos taršos poveikį klimatui ir skatinti naudotis mažataršiais automobiliais, gyventojams kompensuos dalį išlaidų iš Klimato kaitos programos (šiam tikslui skirta 5 mln. eurų) už įsigytą elektromobilį.

Kompensacinės išmokos iš Klimato kaitos programos bus skiriamos pagal nustatytą tvarką fiziniams asmenims, įsigijusiems naują arba ne senesnį kaip penkerių metų elektromobilį. Pažymėtina, kad bus skatinami tik elektra varomi automobiliai. Elektromobilis suprantamas kaip M1 klasės transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio. Pateikusiam prašymą pareiškėjui bus skiriama vienkartinė 2 tūkst. eurų išmoka už įsigytą naudotą elektromobilį arba 4 tūkst. eurų kompensacija – už naują. Papildoma 1 tūkst. eurų išmoka numatyta tam pareiškėjui, kuris sunaikins savo turėtą taršų automobilį.

Tarp kitko, numatyta ir daug sąlygų, kad galima būtų tikėtis kompensacijos. Žmogus iki prašymo pateikimo dienos šio automobilio valdytoju buvo ne mažiau kaip 12 mėnesių; automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. spalio 17 d. arba iki 2020 m. kovo 13 d.; automobilis iki prašymo pateikimo dienos buvo ne mažiau kaip 12 mėnesių registruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

Svarbu, kad įsigyto ir naudoto, ir naujo elektromobilio pirmoji registracijos data arba modelio metai, pirmosios registracijos Lietuvoje data ir transporto priemonės registracijos jos valdytojo vardu data turi būti ne ankstesnė kaip penkeri metai iki Klimato kaitos programos lėšų panaudojimo šiemetinės sąmatos įsigaliojimo datos (2020 m. kovo 13 d.).

Svarbiausias akcentas – Aplinkos projektų valdymo agentūra, kuri vertins paraiškas ir kontroliuos, kaip kompensacijų gavėjai vykdo įsipareigojimus, kompensuoja tik tų naujų elektromobilių, kurie registruojami Lietuvoje pirmą kartą (ir tik fizinio asmens vardu), kainą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Minde

Minde portretas
Įdomu kuris pigiausias automobilis tesla nuvažiuoja 400-600 KM.hibridai nuvažiuoja.teko bendrauti su bandytojas Lietuvoje,tai visi mūsų oru salygom nuvažiuoja iki 300km.tad jei nori pigesnio elektromobilio nei tešlą,bet turėti daugiau komforto patarė pirkti jaguar

Rytis

Rytis portretas
Komentatoriau ar pats vairuoti tesla ? Kad pateiki tokius skaičius.

Skirta Autoriui

Skirta Autoriui portretas
įdomu iš kur tokie skaičiai apie elektromobilius paimti? Kokios talpos baterija irgi nepaminėta. Tiesiog paberti skaičiai, neaišku iš kur paimti. Kodėl visiems imama konstanta 200 km maksimalaus atstumo? (Pigiausias tesla modelis nuvažiuoja nuo 409km iki 560km). Jei nemokat normaliai straipsnių rašyti, tai nerašykit.
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių