Valdantieji tikisi rasti bendrą kalbą ir numalšinti įtampą, o iš opozicijos sklinda kalbos, kad jiems atėjo laikas žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką paaukoti. Tuo tarpu vienas iš spalį ministro jų nekankinti prašiusių žemdirbių atstovų sako atvirai – grupė skirta išlaikyti K. Navicką poste, o ne padėti žemės ūkiui.

Į pirmąjį susitikimą darbo grupė susirinko ketvirtadienio popietę. Posėdžio metu grupės organizatoriai žadėjo savo komandą papildyti žemdirbių interesams Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) atstovausiančiu žmogumi. Šis ir kiti žemdirbiams svarbūs klausimai, kurių, jų įsitikinimu, ŽŪM ir K. Navickas nesprendžia, bus aptariami tolesniuose posėdžiuose.

TS-LKD prezidiumo suburtos darbo grupės vadovo Kazio Starkevičiaus teigimu, ateinantys susitikimai vyks skirtingose darbo grupėse. Į jų veiklą, pažymi politikas, bus kviečiamos įvairioms ir skirtingoms interesų grupėms atstovaujančios žemės ūkio organizacijos. Didžiausios jų – tarpusavyje nesutariančios Žemės ūkio taryba ir Žemės ūkio rūmai.

„Susitikimai persikels dirbti į darbo grupes atskirais klausimais. Aš manau, kad tikrai ne vienas susitikimas bus ateityje. Grupė planuoja susitikti su kitomis organizacijomis, – ir nepriklausančioms nei Žemės ūkio tarybai, nei Rūmams“, – Eltai sakė K. Starkevičius.

Kitas darbo grupės ir žemdirbių atstovų posėdis numatomas šią savaitę Seime.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio teigimu, TS-LKD prezidiumo inicijuotas dialogo formatas nėra tinkamas žemdirbiams, kadangi apie jautriausius klausimus ūkininkams reikia diskutuoti ne politiniu, o specialistų lygmeniu. Jo įsitikinimu, darbo grupė spręs ne tuos klausimus ir dirbs dėl ministro, o ne žemės ūkio.

„Ta grupė sudaryta būtent ieškoti sąlyčio taškų dėl to, kad jo (K. Navicko – ELTA) neatstatydintų ir mums pateiktų kokių nors saldainiukų. (...) Darbo grupė skirta ne tiems darbiniams klausimams spręsti, ne tiems, taip sakant, ūkio reikalams. Ji dėl šio ministro išlikimo poste“, – Eltą tikino J. Sviderskis.

Problemų yra glėbys, o jie vis tik ministro nenori judinti, nori laikyti kaip buvo.

Pačios darbo grupės veiklą ir tikslus LŽŪBA direktorius veikiau linkęs vadinti politikavimu, kuris didelės naudos neatneš. „Tas politikavimas brangiai kainuos, brangiai kainuos pačiai Lietuvai“, – mano J. Sviderskis.

Jis pažymi, kad teigiamų pokyčių nuo spalį vykusio Žemės ūkio tarybos ir K. Navicko susitikimo žemdirbių bendruomenė nepastebi, ir priimtas sprendimas reikalauti ministro palikti postą nebus pakeistas. LŽŪBA pozicija ministro atžvilgiu griežta – TS-LKD suburta darbo grupė situacijos iš esmės nepakeis, kadangi ministras neturi reikiamų savybių tinkamai atstovauti žemdirbių interesams.

„Problemų yra glėbys, o jie vis tik ministro nenori judinti, nori laikyti kaip buvo. Ir mes prieš jį kaip žmogų nesam prieš, bet mes matom, kad nėra kai kurių būdo savybių, kurias ministras norėtų atiduoti žemdirbio dalios palengvinimui“, – apibendrina J. Sviderskis.

ŽŪM vėluoja su žemės ūkio strategija

K. Starkevičius nurodė, kad pagrindinis grupės siekis bus sutarti dėl šešių, jo nuomone, labiausiai žemdirbius jaudinančių temų, visų pirma – dar neparuošto Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį plano. Jis viliasi, kad suderinus šią programą, sektoriuje vyraujanti įtampa atslūgs.

„Mes vėluojam, ją reikia suderinti. Kada ji bus suderinta su žemdirbiais, bus nuimtos visos įtampos“, – mano buvęs žemės ūkio ministras.

Iki 2021 m. pabaigos kiekviena Europos Sąjungos valstybė turi atlikti išsamią žemės ūkio sektoriaus analizę ir parengti žemės ūkio plėtros strateginį planą, kuriame turi būti išdėstyta tiesioginių išmokų skyrimo tvarka, kaimo plėtros ir sektorinių programų įgyvendinimo planai. Valstybių parengti dokumentai teikiami Europos Komisijai, kuri savo ruožtu per šešis mėnesius juos įvertins ir patvirtins.

Anot J. Sviderskio, likus pusantro mėnesio, iki galo dar nėra parengtas nė vienas plano punktas. Žemdirbių atstovas nuogąstauja, kad taip spaudžiant laikui, šis ūkininkams itin svarbus dokumentas bus parengtas neatsižvelgiant į jų poreikius, liks neišsamus.

Mes vėluojam, ją reikia suderinti. Kada ji bus suderinta su žemdirbiais, bus nuimtos visos įtampos.

„Ko mes labiausiai bijome, kad tas strateginis planas, jo pristatymas Briuseliui bus labai paviršutiniškas ir nepriimtinas mums, žemdirbiams, nes nėra laiko. Liko apie 30 darbo dienų. Mes dar šiandien šnekam tik apie ekoschemas, valdymo reikalavimus, bet nešnekam apie kitus dalykus: sąvokų apibrėžtį, išmokas. Yra dar daug dalykų“, – Eltai atskleidė J. Sviderskis.

Jo vertinimu, ŽŪM indėlis į strategijos kūrimą yra menkas, o didžiąją dalį darbo atliko kita – Aplinkos ministerija. Dėl to, neslepia J. Sviderskis, žemdirbių bendruomenė aiškiai junta, kad Lietuva turi du aplinkos ministrus.

„Dėl strategijos parengimo, kurią reikia parengti per šį ir kitą mėnesį, kyla labai daug abejonių. Tikrai bijau, kad mūsų matymas išsipildys, kadangi nėra laiko jos parengti kokybiškai. Blogybė ta, kad, kai žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė memorandumą dėl šios strategijos parengimo, viską įgyvendinti prisiėmė Aplinkos ministerija, o ŽŪM buvo palikta kavai virti ir pieštukams drožti“, – atkreipia dėmesį LŽŪBA vadovas.

„Yra tokių dalykų, apie kuriuos absoliučiai nešnekama“, – pabrėžė J. Sviderskis.

Aktyviau kontroliuoti, kaip ŽŪM rengia strategiją, ketina Seimo Kaimo reikalų komitetas, kuriam kiekvieną trečiadienį ministerija turės pristatyti, kokie darbai padaryti, kad dokumentas būtų parengtas laiku.

Politikai vertina skirtingai

Darbo grupę subūrę TS-LKD atstovai viliasi, kad rezultatai gali būti daug žadantys. Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis praeitą savaitę sakė tikįs, kad susitarti galima. Jo teigimu, dabartinė kritika ministrui atsiranda labiau dėl emocijų, o tai esą nėra pagrindas jį keisti. G. Landsbergis įsitikinęs, kad tiek ministerijos, tiek ūkininkų argumentai bus išgirsti ir darbo grupės susitikimai vyks tol, kol visos suinteresuotos pusės sutars.

K. Starkevičius visų pirma tikisi, kad bendrų susitikimų metu konfliktuojančios pusės sutars dėl bendro tikslo, kurį suradus, pavyks sumažinti tarp ŽŪM ir žemdirbių vyraujantį nepasitikėjimą.

„Tie pasitarimai galbūt nubrėš tą galutinį tikslą ir žemdirbiai, ir ministerija ras bendrą kalbą, bendrus vardiklius ir tos įtampos nusiims“, – ambicijas susitarti atskleidė ir K. Starkevičius.

Visgi Seimo opozicijoje esantys politikai labiau linkę sutikti su LŽŪBA direktoriaus išreikšta pozicija – K. Navickas turėtų pasitraukti. Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario Algirdo Syso manymu, ministrą valdantieji turėtų paaukoti, nes, jei neaukos, turės problemų.

„Kiek girdėjau žemdirbių pasisakymus, jie prašo „išvaduoti“ Lietuvą nuo tokio žemės ūkio ministro, tokie kreipimaisi buvo į mane kaip į seniūną, kaip ir į kitus. Atėjo laikas ką nors paaukoti. Lietuvių tauta visada aukodavo prieš Kalėdas, po Kalėdų. Valdantieji, jeigu neaukos, turės problemų“, – praeitą savaitę Seime žurnalistams sakė A. Sysas.

K. Navicką atsistatydinti jau seniau paraginusi Lietuvos regionų frakcija pripažino toliau to sieksianti. Frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė sako, kad to reikalauja daugybę problemų vardijanti, bet konkrečių atsakymų iš Žemės ūkio ministerijos negaunanti žemdirbių bendruomenė. Jos vertinimu, prasidėjęs diskusijų procesas bent šiek tiek pagerins dialogą tarp ministerijos ir ūkininkų, tačiau problemos nespręs.

Pasak Regionų frakcijos, šiandieninė situacija žemės ūkyje yra neleistina, o jos nekeičiant Vyriausybei nepavyks įgyvendinti numatytų žemės ūkio politikos tikslų, pirmiausia – parengti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą 2023–2027 metams.

K. Navicko darbu nepatenkinti žemdirbiai sako, kad tragiška situacija žemės ūkio sektoriuje susidarė dėl itin blogo vadovavimo, lyderystės stokos, kompetencijų trūkumo, prastos komunikacijos ir dialogo nebuvimo.

Žemdirbių bendruomenė po spalio viduryje vykusio ministro susitikimo su Lietuvos žemės ūkio taryba pareiškė nepasitikėjimą. Jų teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukė ŽŪM vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltinamas prastu vadovavimu ir nekompetencija. Ragindami trauktis, žemdirbiai prašo K. Navicko nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.

Kita ūkininkus vienijanti organizacija, Žemės ūkio rūmai, K. Navicką palaiko, o pats ministras tikina neketinąs pasiduoti ūkininkų spaudimui ir trauktis nežada.