Padėtų parama

Maisto produktų pirmoji brangimo banga nuvilnijo prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Abi šios šalys kartu sudaro daugiau nei 30 proc. pasaulio prekybos kviečiais ir miežiais, 17 proc. – kukurūzais ir daugiau nei 50 proc. – saulėgrąžų aliejumi, sėklomis ir išspaudomis, skirtomis gyvuliams šerti. Nutrūkus eksportui, ne tik Lietuvos, bet ir nemažos dalies pasaulio gyventojai pajuto kainų šuolį. Ekonomistai vylėsi, kad Rusijos nulemtas maisto kainų karas pavasarį ir vasarą vis dėlto baigsis. Baigėsi. Tačiau ta pati Rusija vasarą pradėjo energetinį karą. Tuo netruko pasinaudoti ir energijos gamintojai.

Dienraščiui ėmus teirautis ekonomistų, kaip būtų įmanoma sušvelninti produktų kainų smūgį, pateiktas vienas atsakymas: valstybės parama.

„Valstybė galėtų prisidėti gerindama žmonių finansinę padėtį – iš esmės mažindama gyventojų pajamų mokestį arba didindama neapmokestinamųjų pajamų dydį, – teigė žinomas ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. – Kitas variantas – tiesioginės kompensacijos verslui, kad šis nedidintų kainų. Antrasis kelias reiškia, kad eitume link labiau reguliuojamos rinkos. Jei valstybė rastų lėšų ir skirtų subsidijų ūkininkams dėl praradimų, dėl naudojamo kuro, trąšų brangimo, aišku, tai padėtų stabilizuoti kainas ir mažinti infliaciją. Žinoma, tada reikėtų šaliai daugiau skolintis ir tai reikštų didesnį biudžeto deficitą. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad išlaidų kompensavimas yra įmanomas, tačiau tai kainuotų valstybei.“

ŽŪM neturi plano

Kokios pagalbos paketo galima tikėtis žemės ūkio sektoriui? Seimo Kaimo reikalų komitetas visai neseniai, rugsėjo 14-ąją, pradėjo parlamentinę kontrolę, kokią paramą planuoja Žemės ūkio (ŽŪM) ir Energetikos (ENM) ministerijos. Paaiškėjo, kad kol kas jokios. Rekomenduojama naudotis lengvatinėmis paskolomis ar paskolų garantijomis, žvelgti į investicinius projektus.

Žemės ūkis visiškai diskriminuojamas, palyginti su pramone. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) parengė 1 mlrd. eurų investicijų programą iki 2023 m. pabaigos, ENM skirs taip pat 1 mlrd. eurų lengvatinių paskolų įmonėms, kurios statys elektrines, naudojančias atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Žemdirbiams pagal šias programas kažkodėl nieko neklius.

Ūkininkai piktinasi, kad iki šiol negali kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, naudodamiesi tomis pačiomis paramos priemonėmis, statyti saulės elektrinių, jiems suteikiama teisė žaliąją energiją panaudoti tik tam objektui, kur įrengta saulės elektrinė. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus teigė pasigendantis ENM žingsnių, jie stipriai vėluoja: jis pats dėl šios problemos kalbėjęs su ministru ir išgirdęs patikinimą, kad ūkininkai jau šiais metais galės jungtis į tinklus.

Pasak A.Svitojaus, sprendimų rasime veikdami išvien, dalydamiesi sprendimų idėjomis taip, kaip krepšinyje perduodamas kamuolys. Jis priminė, kad išteklių turime, bet ministerijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir tarpusavyje, ir su Seimu, ir su socialiniais partneriais.

ŽŪR pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos sostinėse prasideda ūkininkų streikai, tačiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija sutarė neprisidėti, neaštrinti situacijos ir neduoti peno Kremliaus propagandos malūnui. Tačiau padėtis visuose sektoriuose labai sudėtinga.

Kebliausia paukštininkams

Paukščių ir kiaušinių augintojų įmonių atstovai skambina pavojaus varpais, kad be valstybės įsikišimo ir skubios paramos šis nacionalinės svarbos Lietuvos žemės ūkio sektorius visiškai žlugs.

„Esame sudėtingos geopolitinės situacijos įkaitai, nebegalime prognozuoti nei ateities dujų, nei elektros kainų. Blogiausias šioje situacijoje yra Vyriausybės neveiksnumas – paukštininkystė, kaip Lietuvos žemės ūkio šaka, neegzistuoja ir jokia forma neįtraukta net į ŽŪM 2023–2027 m. strateginį planą. Tai skandalingas, sisteminis Lietuvos paukštininkystės sektoriaus žlugdymas“, – teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.

Jis tvirtino, kad ši žiema bus kritinė – paukštininkystės atstovai negalės sumokėti milijoninių sąskaitų už elektros energiją, o nutraukti gamybos neįmanoma dėl milijonų gyvų vištų. Paukštininkai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje sraigių, avių ir ožkų augintojams atsiranda paramos pinigų, o jų sektorius atsiduria žemės ūkio politikos paraštėje.

Prieš pusmetį asociacijos nariai buvo susitikę su ministru Kęstučiu Navicku, prašė tarpininkauti kartu su ENM ir Aplinkos ministerija (AM), kad energetiškai intensyviai ūkio šakai būtų skirta priemonių gyvų paukščių auginimo tęstinumui išlaikyti, nepaisant laukiamo energijos brangimo. Iki šiol nei ŽŪM, nei kitos ministerijos neparengusios nė vienos gyvybingos paramos schemos, neturi jokio plano, kaip padėti ūkiui.

„Paukštininkystės sektorius ŽŪM planuose neegzistuoja – patvirtintame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane iš 2023–2027 m. skirtų 4,2701 mlrd. eurų paukštininkystės sektoriui lėšų neskirta“, – nusivylę paukštininkystės sektoriaus atstovai.

Rodo Vokietijos pavyzdį

Dar kovą dienraščio kalbinamas Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigė, kad kiaulininkystės situacija šalyje labai prasta, nors šiam sektoriui valstybė ir buvo numačiusi paramą. Tiesa, ne dėl Rusijos karo Ukrainoje ir ne dėl energijos brangimo. Jau prieš metus kiaulienos supirkimo kainos buvo taip sumažėjusios, kad sąnaudos gerokai viršijo gaunamas pajamas. Kitaip tariant, kiaulių auginimas buvo tapęs visiškai nuostolingas.

Europos sostinėse prasideda ūkininkų streikai, tačiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija sutarė neprisidėti, neaštrinti situacijos ir neduoti peno Kremliaus propagandos malūnui.

A.Baravyko skaičiavimu, sektoriaus nuostoliai, besikaupiantys nuo 2020 m., kovą jau siekė apie 23 mln. eurų, nors ŽŪM pripažino tik 14,7 mln. eurų: „Jei kaštai bus didesni nei kainos, o taip ir yra, Lietuvoje ūkiai kiaulių nebelaikys (jie ne labdaros fondai, kurie labai brangiai pirktų grūdus, o kiaulieną pardavinėtų labai pigiai). Tada valgysime importinę mėsą, beje, taip jau senokai tęsiasi. Tačiau nesvarbu, ar bus lietuviška, ar nelietuviška kiauliena, ji, manau, tikrai brangs tris kartus. Kitaip negali būti, jei grūdai ir kitkas pabrango dvigubai.“

Nuo pavasario pradžios iki rudens kiaulininkystės sektorių, kaip ir kitus, dar prislėgė ir energetinio karo pasekmės, gerokai išaugusios išlaidos. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija dar rugpjūčio 18 d. kreipėsi į Vyriausybę, EIM, ŽŪM, Seimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetus dėl paramos. Jos leidžia tikėtis Europos Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Kai kurios šalys jau priėmusios sprendimus dėl pagalbos kiaulių augintojams. Štai Vokietija rugsėjo 14 d. „paleido“ 180 mln. eurų pagalbos schemą. Beveik pusė paramos numatyta kiaulių augintojams, neaplenkti ir paukščių, ir daržovių augintojai, ir kt. Vokiškąją laikinosios valstybės pagalbos schemą išnagrinėjęs asociacijos vadovas teigia, kad vienai įmonei jie yra numatę maksimalią 15 tūkst. eurų paramos sumą – tam, kad paramos sklaida būtų didesnė. Tačiau tenykštė ūkių struktūra yra kitokia, ūkiai mažesni, ir energetinė krizė ne tokia aštri.

Pasak A.Baravyko, pirmiausia reikėtų negaišti laiko kalboms apie tai, kas nebuvo padaryta anksčiau, bet aiškiai įvertinti, koks sektorius kiek patiria nuostolių dėl pabrangusios elektros, ir kuo skubiau parengti planą (gyventojas namie gal ir gali mažiau žiūrėti televizorių ar mažiau deginti šviesos, bet gyvuliams, paukščiams, malūnams, kepykloms būtinas nuolatinis energijos tiekimas). Antra, reikalinga aiški prognozė – kas nutiks, jeigu nieko nedarysime.