„Reikia kažkuriai daliai darbuotojų kelti atlyginimus viduje, kad būtų sąžiningumas. Ir tuo pačiu turėti aiškius kriterijus, kodėl tam naujam Martynui mes mokėsime daugiau nei Guodai, kuri dirba ta darbą šiandien“, – kalbėjo „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas.

Tiesa, kovotojai už lygias galimybes pastebi, kad dar ne visos įmonės darbuotojus vertina pagal jų atliktą darbą.

„Darbo užmokesčio atotrūkis yra kur kas kompleksiškesnis. Viena dalis, kai mokamas nevienodas darbo užmokestis už tą patį darbą, bet taip pat gali skirtis priedų ir motyvavimo sistema“, – aiškino moterų teisių gynėja Rugilė Butkevičiūtė.

Ir sėkmė dažnai – ne moterų pusėje.

„Tu turi mažesnį darbo užmokestį, tavo darbą mažiau vertina, turi mažesnę perkamąją galią, mažesnę pensiją. Ir didelė tikimybė, kad senatvėje gyvensi viena, nes vidutiniškai vyrai gyvena dešimt metų trumpiau“, – teigė R. Butkevičiūtė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Verslo konfederacija prieštarauja, esą moterų situacija gerėja.

„Manau, kad augant darbo jėgos poreikiui ir tai, kad darbuotojas yra stipresnėje derybinėje pozicijoje prieš darbdavį, tie visi rudimentai nyks ir bus vertinama kompetencija“, – vylėsi Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Ekonomistai skaičiuoja, kad šiuo metu vidutinė atskirtis tarp vyrų ir moterų atlyginimų – 13 proc. Tai reiškia, kad jei vyras uždirba 1 tūkst. eurų, moteris vidutiniškai už tą patį darbą gauna daugmaž 130 eurų mažiau.

„Aišku, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, mūsų situacija nėra tokia prasta. Kitose šalyse tų skirtumų yra ženklesnių, bet vis tiek yra tam tikros įsišaknijusios struktūrinės problemos“, – sakė Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Moterys kartais neprisiima tos rizikos, ko vyrai nebijo stačia galva pulti ir daryti.

Netrukus visos šalys bus įpareigotos atskirtį mažinti. ES priėmė direktyvą, kuri numato, kad nuo 2026 m. vyrų ir moterų atlygis, dirbant tą patį darbą, negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Taip pat darbdaviai, turintys daugiau kaip 100 darbuotojų, privalės reguliariai teikti ataskaitas apie darbo užmokesčio skirtumą tarp moterų ir vyrų.

„Viešumas visada yra palanki kryptis. Aišku, kažkiek padidės įmonėms biurokratinė našta, prisidės papildomų rūpesčių, bet tai nėra kažkas labai sudėtingo“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Profsąjungos direktyva džiaugiasi.

„50 proc. pastovus atlyginimas, 50 proc. priedai...Dalinant priedus visada atsiras galimybės vienam skirti daugiau, kitam mažiau. Direktyva įpareigoja, kad darbo apmokėjimo sistema būtų skaidri“, – kalbėjo profsąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė.

Anot talentų paieškos įmonės, padėtį pagerinti gali ir pačios moterys. Jei tik savyje rastų daugiau drąsos.

„Moterys kartais neprisiima tos rizikos, ko vyrai nebijo stačia galva pulti ir daryti. Trūksta pasitikėjimo savimi. Paklausi Martyno: ai, aš viską galiu padaryti. Paklausi Guodos, Guoda sakys: nu, žinokit, dar ne“, – pasakojo A. Francas.

Tiesa, verslo konfederacijos netiki, kad lygybę pasiekti įmanoma visuose sektoriuose.

„Be abejonės, yra atskiros profesijos, kur kai kurios lytys tradiciškai dominuoja, ten skirtumas bus. Tikriausiai negalime taip vieningai išvesti to vidurkio“, – svarstė A. Romanovskis.

Didžiausias moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas, Eurostato duomenimis, visai netoli Lietuvos – Estijoje. Čia atlyginimas skiriasi daugiau nei 21 proc.

Mažiausias skirtumas – Liuksemburge, mat čia atlyginimai skiriasi vos 0,7 proc.

Nuo 2026 m. valstybė bus įgaliota taikyti sankcijas, pavyzdžiui, baudas darbdaviams, kurie naujas direktyvos taisykles pažeidžia.