- Gustė Valantanavičiūtė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyrų ir moterų, dirbančių tame pačiame sektoriuje, atlygis šiemet pasiekė 13 proc. skirtumą. Tačiau Europos Sąjunga rado išeitį, kaip sumažinti nelygybę. Nuo 2026 m. žada šalis įpareigoti atskirtį mažinti iki 5 proc. Tikimasi, kad tuomet moterys jaustų mažesnę diskriminaciją.
„Reikia kažkuriai daliai darbuotojų kelti atlyginimus viduje, kad būtų sąžiningumas. Ir tuo pačiu turėti aiškius kriterijus, kodėl tam naujam Martynui mes mokėsime daugiau nei Guodai, kuri dirba ta darbą šiandien“, – kalbėjo „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas.
Tiesa, kovotojai už lygias galimybes pastebi, kad dar ne visos įmonės darbuotojus vertina pagal jų atliktą darbą.
„Darbo užmokesčio atotrūkis yra kur kas kompleksiškesnis. Viena dalis, kai mokamas nevienodas darbo užmokestis už tą patį darbą, bet taip pat gali skirtis priedų ir motyvavimo sistema“, – aiškino moterų teisių gynėja Rugilė Butkevičiūtė.
Ir sėkmė dažnai – ne moterų pusėje.
„Tu turi mažesnį darbo užmokestį, tavo darbą mažiau vertina, turi mažesnę perkamąją galią, mažesnę pensiją. Ir didelė tikimybė, kad senatvėje gyvensi viena, nes vidutiniškai vyrai gyvena dešimt metų trumpiau“, – teigė R. Butkevičiūtė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Verslo konfederacija prieštarauja, esą moterų situacija gerėja.
„Manau, kad augant darbo jėgos poreikiui ir tai, kad darbuotojas yra stipresnėje derybinėje pozicijoje prieš darbdavį, tie visi rudimentai nyks ir bus vertinama kompetencija“, – vylėsi Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Ekonomistai skaičiuoja, kad šiuo metu vidutinė atskirtis tarp vyrų ir moterų atlyginimų – 13 proc. Tai reiškia, kad jei vyras uždirba 1 tūkst. eurų, moteris vidutiniškai už tą patį darbą gauna daugmaž 130 eurų mažiau.
„Aišku, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, mūsų situacija nėra tokia prasta. Kitose šalyse tų skirtumų yra ženklesnių, bet vis tiek yra tam tikros įsišaknijusios struktūrinės problemos“, – sakė Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Moterys kartais neprisiima tos rizikos, ko vyrai nebijo stačia galva pulti ir daryti.
Netrukus visos šalys bus įpareigotos atskirtį mažinti. ES priėmė direktyvą, kuri numato, kad nuo 2026 m. vyrų ir moterų atlygis, dirbant tą patį darbą, negalės skirtis daugiau nei 5 proc. Taip pat darbdaviai, turintys daugiau kaip 100 darbuotojų, privalės reguliariai teikti ataskaitas apie darbo užmokesčio skirtumą tarp moterų ir vyrų.
„Viešumas visada yra palanki kryptis. Aišku, kažkiek padidės įmonėms biurokratinė našta, prisidės papildomų rūpesčių, bet tai nėra kažkas labai sudėtingo“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Profsąjungos direktyva džiaugiasi.
„50 proc. pastovus atlyginimas, 50 proc. priedai...Dalinant priedus visada atsiras galimybės vienam skirti daugiau, kitam mažiau. Direktyva įpareigoja, kad darbo apmokėjimo sistema būtų skaidri“, – kalbėjo profsąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė.
Anot talentų paieškos įmonės, padėtį pagerinti gali ir pačios moterys. Jei tik savyje rastų daugiau drąsos.
„Moterys kartais neprisiima tos rizikos, ko vyrai nebijo stačia galva pulti ir daryti. Trūksta pasitikėjimo savimi. Paklausi Martyno: ai, aš viską galiu padaryti. Paklausi Guodos, Guoda sakys: nu, žinokit, dar ne“, – pasakojo A. Francas.
Tiesa, verslo konfederacijos netiki, kad lygybę pasiekti įmanoma visuose sektoriuose.
„Be abejonės, yra atskiros profesijos, kur kai kurios lytys tradiciškai dominuoja, ten skirtumas bus. Tikriausiai negalime taip vieningai išvesti to vidurkio“, – svarstė A. Romanovskis.
Didžiausias moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas, Eurostato duomenimis, visai netoli Lietuvos – Estijoje. Čia atlyginimas skiriasi daugiau nei 21 proc.
Mažiausias skirtumas – Liuksemburge, mat čia atlyginimai skiriasi vos 0,7 proc.
Nuo 2026 m. valstybė bus įgaliota taikyti sankcijas, pavyzdžiui, baudas darbdaviams, kurie naujas direktyvos taisykles pažeidžia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas5
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?6
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...