„Iki pandemijos verslo keliautojai sudarė apie 30 proc. visų keliautojų. Šiai dienai tokių keliautojų yra vos 18 proc. – sakė laikinasis Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Aurimas Stikliūnas.

Štai į Briuselį atskrido nemaža Lietuvos merų delegacija. Bet jų kelionės užtruko skirtingai. Vieni Europos Sąjungos sostinę pasiekė per Vokietiją, kiti – per Lenkiją ar Latviją.

„Neįmanoma, kai tenka visą dieną keliauti. Du ar net trys persėdimai – argi čia normalu?“ – kalbėjo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nuolatiniai Lietuvos atstovai europarlamentarai kabinetus turi ir dirba ne tik Briuselyje, bet ir Prancūzijoje, Strasbūre. Tad kartais per savaitę į darbą arba atgal į gimtinę skrenda bent du kartus per savaitę.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė turi kolegoms patarimą.

„Visus europarlamentarus kviečių keltis gyventi į Panevėžį, nes man nelabai kas pasikeitė. Jeigu nėra skrydžio iš Vilniaus, aš skrendu iš Rygos. Atstumas iš esmės tas pats“, – pusiau juokais šnekėjo R. Juknevičienė.

Susisiekimo ministerija žada įlieti į rinką 6 mln. eurų skrydžiams skatinti.

„Pradžioj reikia šiek tiek investicijų, kad pritrauktume konkrečios krypties oro linijų vežėją, o toliau, jei ta kryptis atsiperka, tos lėšos vėl sugrįžtų“, – sakė Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Net ir atsiradus reisams, anot verslo atstovų ir politikų, šie turi būti patogūs. Mat į didžiąsias Europos sostines oro linijos skrenda retai, vos kelis kartus per savaitę. O ir jų laikas nepatogus.

„Gal ir smagu pasivaikščioti po Kopenhagą vasarą, bet vargu ar tai smagu žiemą“, – kalbėjo Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Gal ir smagu pasivaikščioti po Kopenhagą vasarą, bet vargu ar tai smagu žiemą.

Visgi investuotojai ir politikai išrankūs – nenori skraidyti pigių oro linijų lėktuvais, o pagrindiniai vežėjai mūsų šalyje būtent tokie („Ryanair“ ir „Wizzair“).

„Tiek Vakarų Europos, tiek Amerikos kompanijų verslininkai beveik, arba visai neskraido su pigiomis oro linijomis. Vienose net neapmokamos išlaidos pigių avialinijų, kitose – net draudžiama tokiomis skraidyti“, – sakė R. Valiūnas.

„Tai – žymiai mokesnis turistas, kuris Lietuvoje išleidžia keturis kartus daugiau nei paprastas turistas, kuris čia atvyksta laisvalaikio tikslais“, – kalbėjo Turizmo verslo asociacijos vadovė Žydrė Gavelienė. – Matuojama, kad vidutinio turisto išlaidos vienos kelionės metu – apie 1,5 tūkst. eurų.“

Praranda ir daugiau – milijoninius susitarimus partnerystei ir tūkstančius naujų darbo vietų.

„Mes tikrai pagarsėsime kaip sala, kurią sunku pasiekti“, – teigė Ž. Gavelienė.

Nelikus kryptims, politikai dar kartą svarsto, ar Lietuvai verta steigti savo oro linijas. Mat dabar ji tik kartu su Slovakija neturi savo oro vežėjo.

„Lietuvoje mes turėtume žiūrėti taip pat kaip į geležinkelio bėgius – reikalinga infrastruktūra“, – savo nuomonę išsakė Investuotojų forumo valdybos pirmininkas.

Trys vežėjai Lietuvoje jau žlugo. Tad užkulisiuose skaičiuojama, kad lipti ant to pačio grėblio nereikia, nebent būtų statomas naujas oro uostas tarp Vilniaus ir Kauno.

„Jei jis būtų laisvas ir neužimtas žemų kaštų skrydžių bendrovių, tokiu atveju iš tikrųjų būtų naudinga kalbėti apie nacionalinį vežėją. Tačiau kadangi valstybės strategija iki 2030 metų nesvarstyti naujojo oro uosto statybos, šiai dienai, mano akimis, nacionalinio vežėjo atsiradimo klausimas netikslingas“, – tokia buvo Nacionalinės aviacijos asociacijos pirmininko Jorio Gintilo pozicija.

Aviacijos gairėse iki 2030-ųjų mūsų šalis tiesioginiais skrydžiais turės būti pasiekiama iš bent 150 miestų.