- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos savivaldybės kartu su verslu ieškos konkrečių priemonių, kaip įtraukti bendruomenes kuriant žiedinę ekonomiką atliekų, įskaitant naudotą tekstilę, elektrinio transporto ir jo infrastruktūros bei atsinaujinančios energetikos srityse, taip pat kaip aktyviai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Europos Komisija dar 2018 metais parengė žiedinės ekonomikos planą ir priėmė keturias direktyvas, reikalaujančias, kad valstybės narės imtųsi konkrečių priemonių teikti pirmenybę atliekų susidarymo prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, o ne deginimui ir šalinimui sąvartynuose. Tačiau žiedinė ekonomika tuo neapsiriboja ir vis daugiau dėmesio skiriama atsinaujinančiai energetikai, e. mobilumui, naujų verslo modelių kūrimui ir švietimui.
„Siekiame padėti savivaldybėms efektyviau kurti žiedinę ekonomiką atliekų, įskaitant naudotą tekstilę, elektrinio transporto naudojimo ir jo infrastruktūros bei atsinaujinančios energetikos srityse. Kartu su verslo pagalba ir vietos bendruomenėmis norime iš esmės pakeisti esamą situaciją. Pradžioje prie mūsų projekto prisijungia 14 Lietuvos savivaldybių, palaipsniui jo dalyvėmis taps ir kitos šalies savivaldybės“, – sako aplinkosauginį projektą „Man rūpi rytojus“ vykdančio Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Šiuo metu instituto projekte dalyvauja Kaišiadorių, Lazdijų, Birštono, Alytaus, Pasvalio, Rokiškio, Utenos, Panevėžio, Kretingos rajonų, Plungės, Tauragės, Rietavo, Visagino ir Švenčionių savivaldybės. Projektui talkina Kauno technologijų universiteto (KTU), Vilniaus universiteto, Vilniaus dizaino kolegijos, Ekologinio dizaino asociacija EKODA, VŠĮ „Tekstilės tvarkymas“ ekspertai ir specialistai bei atliekas tvarkanti bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“.
„Europos Sąjungos ekonomika yra itin priklausoma nuo kasmet didėjančio gamtos išteklių naudojimo. Todėl racionalus gamtos išteklių naudojimas yra vienas iš svarbiausių aplinkosaugos klausimų. Įgyvendinant žiedinę ekonomiką atliekos turi virsti ištekliais, o tam būtina ir tinkama infrastruktūra. Kartu su partneriais ieškosime konkrečių priemonių, kaip pagerinti ar sukurti efektyvų elektronikos, baterijų, autoservisų, tekstilės ir kitų atliekų surinkimo bei tvarkymo modelį konkrečioje savivaldybėje. Joje galėtų atsirasti ir zonos be atliekų bei iš atliekų sukurti gaminiai ir kiti įvairūs sprendimai“, – teigia A. Skinulis.
Visus metus savivaldybėse vykstančio aplinkosauginio projekto metu taip pat bus ieškoma būdų, kaip paskatinti naudojimąsi elektriniu transportu bei sukurti jam tinkamą infrastruktūrą. Kartu su elektromobilių ir įkrovimo stotelių gamintojais savivaldybėse bus organizuojami renginiai, kurių metu bus pristatytos naudojimosi elektriniu transportu galimybės. Projekto partneriai taip pat pateiks geriausius sprendimus kiekvienos savivaldybės bendruomenei ar verslo atstovams, kaip panaudoti galingiausią atsinaujinančios energijos šaltinį – saulės energiją.
Kurs „eko miesto“ modelį
Siūlymus ir sprendimo būdus, kaip konkrečiai aplinkosauginiame projekte dalyvaujančiai savivaldybei įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, atspindės „eko miesto“ modelis (žemėlapis). Jo vizualizaciją kurs Vilniaus universiteto ir Vilniaus dizaino kolegijos studentai.
„Dalyvavimas tokiuose projektuose suteikia universiteto ekspertams galimybę dalintis turimomis žiniomis ir prisidėti formuojant aplinkai bei šalies gyventojams aktualius sprendimus, atitinkančius žiedinės ekonomikos principus“, – sako KTU darnios plėtros koordinatorė Giedrė Žakelė.
Vilniaus dizaino kolegijos Interjero dizaino katedros vedėja Ieva Žukauskaitė teigia, kad kolegija jau ne vienerius metus diegia ugdymo procese tvaraus dizaino taikymo metodus ir juos pritaiko realiame gyvenime.
„Kūrybinės praktikos paskaitose studentai kuria realius daiktus iš antrinių, perdirbtų medžiagų. Iš projekto „Man rūpi rytojus“ tikimės realių rezultatų – pamatyti sprendinius mūsų visų aplinkoje“, – sako I. Žukauskaitė.
Projekto „Man rūpi rytojus“ dalyviai į kūrybines dirbtuves renkasi vasario 13 – kovo 5 dienomis. Pirmosios dirbtuvės Alytaus, Birštono ir Lazdijų savivaldybėms startuoja vasario 13-ąją Alytuje.
Aplinkosauginis projektas yra tęstinis, todėl pasibaigus kūrybinių dirbtuvių ciklui savivaldybėse bus organizuojami atviri visuomenei renginiai, kuriais bus siekiama didinti aplinkosauginį švietimą ir skatinama aktyviai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Daugiau informacijos apie projektą – www.manrupirytojus.lt, www.elvl.lt ir www.atliekos.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...