- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaminai mūsų šalyje dar rūksta lėtai, tačiau Europoje nereikėjo laukti ir žiemos. Žmonės jau išėjo į gatves ir protestuoja prieš kylančias energijos kainas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje raginimai užsimerkti ir nežiūrėti į naujas sąskaitas, o italai jas jau degina. Kaip elgiasi lietuviai, atskleidžia naujausias tyrimas. Ką planuoja daryti žmonės? Apie tai kalbama LNK reportaže.
„Kiekvienas galime pasitaupyti ir pagalvoti, kaip šią visuomeninę naštą solidariai pasidalinti. Planuoju finansus, kiek galiu išleisti per savaitę, susidarau maisto meniu, kad nebūtų greitų nuėjimų ir pavalgymų. Už šildymą, nors jo dar nėra, po truputį moku į priekį, kad turėčiau tam tikrą rezervą ir nebūčiau tokia šokiruota“, – kalbėjo gyventoja.
„Visada viską išjungiu, jeigu kur nors išvažiuoju“, – sakė kita moteris.
„Vyras moka sąskaitas. Taupom. Jau iš anksto taupėm“, – teigė šalies gyventoja.
„Padidėjo keturis penkis kartus Paskutinę sąskaitą gavome apie 500 eurų. Galvojame, kad gal reikės pasistatyti saulės elektrinę. Gal tai – išeitis. Nors šiandien žiūrėjau, kad biržoje kainos mažėja“, – sakė gyventojas.
„Tiesą sakant, aš gyvenu bendrabutyje, tai jo kaina nepadidėjo. Tai manęs kainų kilimas nepalietė. Bet grįžus namo tikrai tėvams jaučiasi šios kainos. Mano tėvai yra gana taupūs, tai tikrai stengiasi dar daugiau taupyti“, – kalbėjo studentė.
Taip pat buvo kalbamasi su „Swedbank“ finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene.
Daugeliui gali tekti pajudinti savo santaupas.
– Naujausias tyrimas atsileidžia, kad tik kone pusė šalies gyventojų riboja savo kasdienes išlaidas, o pandemijos pradžioje tai darė 63 proc. Tad ar galima sakyti, kad ši energetikos krizė gyventojams ir jų piniginėms yra ne tiek ir baisi?
– Gal dar veikia vasara ir dėl to, kad gal dar nematėme padidėjusių išlaidų. Tam yra dar laiko pasiruošti. 45 proc. gyventojų jau ėmėsi planuoti savo išlaidas, tai yra nemažai. Aišku, gal pandemijos pradžioje neturėjome tiek santaupų ir nežinojome, kaip apskritai vystysis ekonomika. Galime manyti, kad dabar gal esame labiau pasiruošę ir įpratę dorotis su tokiomis krizėmis.
– Mūsų perkamoji galia sumažėjo 5 proc. Ar žmonės ieško akcijų, nuolaidų, ar perka mažiau žinomų prekių ženklų produktus, riboja paslaugas?
– Visa tai. Ir renkasi pigesnius prekės ženklus, ir atsisako nebūtinų pirkinių. Apklausoje žmonės minėjo, kad patys daro tai, kam anksčiau samdydavo žmones. Galbūt kaip karantino metu atrasime savo gebėjimus remontuoti, dažyti ir t. t. Taip pat žmonės atsisako planų įsigyti brangesnius pirkinius, kuriems galbūt buvo nusprendę skirti daugiau pinigų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar dabar gyventojai, kai gaus sąskaitas, dar galės taupyti, ar reikės finansiškai planuoti savo ateitį?
– Man teko neseniai matyti straipsnį, kuriame teigiama, kad net 60 proc. vokiečių dabar visas savo pajamas skiria padengti įsipareigojimams, mokesčiams bei kitoms kasdienėms veikloms, tad šis pusės metų laikotarpis, kurio mes sulauksime, daugeliui namų ūkių bus toks, kad ne tik pajamos padengs išlaidas dėl padidėjusių sąskaitų, bet ir teks kažkiek naudotis santaupomis. Susitaupyti kažkam pavyks, kieno pajamos didelės, bet daugeliui gali tekti pajudinti savo santaupas, todėl tiems, kas jų neturi, nėra kur trauktis, reikėtų pradėti atsidėti.
– Vienas gyventojas iš dešimties neatsideda ir nė kiek nepajautė, kad padidėjo energijos kainos, tiesa?
– Mūsų apklausa atskleidė, kad didžioji dalis tokių gyventojų yra jaunimas. Gali būti, kad jiems tas jaunatviškas maksimalizmas padeda kvėpuoti vasarišku oru ir galbūt jie ne taip supranta, gal gyvena su tėvais ar nejaučia tos didelės finansinės naštos, kuri visiems daugiau mažiau bus šį rudenį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...